Baltijos j\u016broje vis spar\u010diau fiksuojamas invazinis \u0161ukuotasis \u017eel\u0117nys Mnemiopsis leidyi, kuris mokslinink\u0173 ir \u017einiasklaidos kartais vadinamas j\u016briniu kanibalu. \u0160is i\u0161 Atlanto kil\u0119s bestuburis, savo i\u0161vaizda primenantis med\u016bz\u0105, gali keisti maisto grandines ir kelti rizik\u0105 vietin\u0117ms r\u016b\u0161ims.<\/p>\n
Skirtingai nei tikrosios med\u016bzos, \u0161ukuotieji \u017eel\u0117niai neturi gelian\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173, ta\u010diau yra itin efektyv\u016bs pl\u0117\u0161r\u016bnai. Jie minta zooplanktonu ir \u017euv\u0173 ikrais bei lervomis, tod\u0117l did\u017eiausia gr\u0117sm\u0117 kyla \u017euvims, kuri\u0173 ankstyvosios vystymosi stadijos priklauso nuo planktono gausos.<\/p>\n
Did\u017eiausio d\u0117mesio sulaukia poveikis \u017evejybai, nes \u0161is invazinis organizmas gali naikinti komercini\u0173 \u017euv\u0173 ikrus. Tarp r\u016b\u0161i\u0173, kurioms tai ypa\u010d aktualu, minimi \u0161protai ir sardin\u0117s, o suma\u017e\u0117j\u0119s jaunikli\u0173 i\u0161gyvenamumas ilgainiui gali atsiliepti laimiki\u0173 stabilumui.<\/p>\n
Mnemiopsis leidyi Europoje i\u0161plito dar 1980-aisiais, kai, manoma, buvo perve\u017etas laiv\u0173 balastiniu vandeniu. Juodojoje j\u016broje jo populiacija kadaise buvo i\u0161augusi iki \u0161imt\u0173 individ\u0173 kubiniame metre, o v\u0117liau smuko, kai suma\u017e\u0117jo maisto i\u0161tekliai ir \u0117m\u0117 veikti nat\u016bral\u016bs ribojantys veiksniai.<\/p>\n
\u0160is \u017eel\u0117nys pasi\u017eymi ir ne\u012fprasta i\u0161gyvenimo strategija: maisto stokos laikotarpiais jis gali maitintis savo lervomis, o suaug\u0117liai i\u0161ner\u0161ia daug kiau\u0161ini\u0173, kurie tampa papildomu energijos \u0161altiniu. Toks elgesys padeda populiacijai i\u0161likti net tada, kai s\u0105lygos ekosistemoje prast\u0117ja.<\/p>\n
Invazin\u0117ms r\u016b\u0161ims naujose buvein\u0117se da\u017enai padeda tai, kad jos neturi pakankamai efektyvi\u0173 nat\u016brali\u0173 prie\u0161\u0173. Baltijos j\u016broje situacija kiek sud\u0117tingesn\u0117, nes dal\u012f \u0161ukuot\u0173j\u0173 \u017eel\u0117ni\u0173 lerv\u0173 gali su\u0117sti vietin\u0117s \u017euvys, pavyzd\u017eiui, tridygl\u0117 dygl\u0117 (Gasterosteus aculeatus).<\/p>\n
Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad aplinkos s\u0105lygos gali riboti tok\u012f nat\u016bral\u0173 \u201ekontrol\u0117s mechanizm\u0105\u201c. Deguonies tr\u016bkumas, kuris kai kuriose Baltijos j\u016bros zonose tampa vis ry\u0161kesne problema, ma\u017eina \u017euv\u0173 aktyvum\u0105 ir gali suma\u017einti j\u0173 galimybes efektyviai maitintis invazini\u0173 organizm\u0173 lervomis.<\/p>\n
Invazinio \u017eel\u0117nio plitimas vertinamas kaip vienas i\u0161 signal\u0173, rodan\u010di\u0173 did\u0117jant\u012f Baltijos j\u016bros ekosistemos pa\u017eeid\u017eiamum\u0105. Mokslininkai sieja poky\u010dius su klimato kaitos sukeliamais temperat\u016bros svyravimais, vandens apykaitos ypatumais, eutrofikacija ir periodi\u0161kai did\u0117jan\u010diomis ma\u017eo deguonies koncentracijos zonomis.<\/p>\n
Tokios s\u0105lygos gali sudaryti prana\u0161um\u0105 r\u016b\u0161ims, kurios greitai dauginasi ir lengviau prisitaiko prie pakitusios aplinkos. D\u0117l to invaziniai organizmai neretai \u012fsitvirtina grei\u010diau, o vietin\u0117ms r\u016b\u0161ims tampa sunkiau konkuruoti d\u0117l maisto ar i\u0161gyventi ankstyvosiose vystymosi stadijose.<\/p>\n
Tuo pat metu specialistai pabr\u0117\u017eia, kad ne kiekviena svetim\u017eem\u0117 r\u016b\u0161is automati\u0161kai rei\u0161kia katastrof\u0105: dalis j\u0173 ilgainiui integruojasi \u012f vietines mitybines grandines. Ta\u010diau Mnemiopsis leidyi atvejis vertinamas atsargiai, nes jo poveikis da\u017eniausiai siejamas su planktono ma\u017e\u0117jimu ir \u017euv\u0173 reprodukcijos s\u0117km\u0117s kritimu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Baltijos j\u016broje spar\u010diau plinta invazinis \u0161ukuotasis \u017eel\u0117nys Mnemiopsis leidyi, galintis naikinti \u017euv\u0173 ikrus, lervas ir keisti ekosistemos pusiausvyr\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[4076,101,3686,35007,35008,35009,8410],"miestas":[],"class_list":["post-45300","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-baltijos-jura","tag-ekologija","tag-invazines-rusys","tag-mnemiopsis-leidyi","tag-sukuotieji-zeleniai","tag-zooplanktonas","tag-zuvininkyste"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45300","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45300"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45300\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45300"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45300"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45300"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45300"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}