Vasar\u0105 atostogos daugeliui europie\u010di\u0173 yra \u012fprastas planas, ta\u010diau milijonams savait\u0117 poilsio ne namuose vis dar lieka nepasiekiama. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad bendra pad\u0117tis per de\u0161imtmet\u012f ger\u0117jo, nors atotr\u016bkiai tarp valstybi\u0173 i\u0161liko dideli.<\/p>\n
2025 metais 27,5 proc. Europos S\u0105jungos 16 met\u0173 ir vyresni\u0173 gyventoj\u0173 negal\u0117jo sau leisti vienos savait\u0117s kasmetini\u0173 atostog\u0173 toliau nuo nam\u0173. Palyginimui, 2015 metais toki\u0173 buvo 35,2 proc., tad per de\u0161imtmet\u012f rodiklis suma\u017e\u0117jo 7,7 procentinio punkto.<\/p>\n
Skirtingose Europos \u0161alyse atostog\u0173 \u012fperkamumas labai nevienodas. 2025 metais ma\u017eiausia dalis \u017emoni\u0173, negalin\u010di\u0173 sau leisti savait\u0117s atostog\u0173, fiksuota \u0160veicarijoje ir Norvegijoje \u2013 po 9 proc., o did\u017eiausia Rumunijoje \u2013 61 proc.<\/p>\n
Auk\u0161ti rodikliai matyti ir kitose Piet\u0173 bei Pietry\u010di\u0173 Europos valstyb\u0117se: Juodkalnijoje 58 proc., Albanijoje 53 proc., Turkijoje 51 proc. Prie \u0161io lygio priart\u0117jo \u0160iaur\u0117s Makedonija su 48 proc. ir Graikija su 47 proc.<\/p>\n
Tarp Europos S\u0105jungos nari\u0173 daugiau nei tre\u010ddalis gyventoj\u0173 atostog\u0173 ne\u012fperka Bulgarijoje ir Vengrijoje \u2013 po 39 proc., taip pat Italijoje \u2013 36 proc. \u017demiau ES vidurkio yra Lietuva, kur 2025 metais savait\u0117s atostog\u0173 negal\u0117jo sau leisti 31 proc. gyventoj\u0173.<\/p>\n
Ma\u017eiausi rodikliai, be \u0160veicarijos ir Norvegijos, fiksuoti ir kitose turtingesn\u0117se \u0161alyse: Liuksemburge, Nyderlanduose, Danijoje, Suomijoje, \u0160vedijoje bei Slov\u0117nijoje, kur dalis paprastai siek\u0117 15 proc. ar ma\u017eiau. Pranc\u016bzijoje rodiklis siek\u0117 23 proc., o Vokietijoje \u2013 21 proc.<\/p>\n
Nors daugumoje \u0161ali\u0173 per de\u0161imtmet\u012f atostog\u0173 ne\u012fperkan\u010di\u0173j\u0173 dalis ma\u017e\u0117jo, penkiose valstyb\u0117se ji i\u0161augo: Norvegijoje, \u0160vedijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Did\u017eiausias prieaugis fiksuotas \u0160iaur\u0117s \u0161alyse, ta\u010diau j\u0173 rodikliai vis tiek i\u0161lieka vieni ma\u017eiausi\u0173 Europoje.<\/p>\n
Per de\u0161imtmet\u012f Norvegijoje \u0161is rodiklis padid\u0117jo 3,8 procentinio punkto, \u0160vedijoje \u2013 3,2, Suomijoje \u2013 1,5. Vokietijoje dalis i\u0161augo 1,2 procentinio punkto, Austrijoje \u2013 0,3, o abiejose \u0161alyse ma\u017edaug kas penktas gyventojas vis dar nei\u0161gali savait\u0117s atostog\u0173.<\/p>\n
\u201eAtostog\u0173 \u012fperkamum\u0105 pirmiausia lemia disponuojamos pajamos, o skirtumai tarp \u0161ali\u0173 atspindi platesnius ekonominius netolygumus Europoje\u201c, \u2013 teigia turizmo ekonomikos tyr\u0117jai, analizuojantys Eurostato ir pajam\u0173 statistik\u0105.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad atostog\u0173 prieinamum\u0105 da\u017eniausiai veikia keli susij\u0119 veiksniai: reali\u0173j\u0173 pajam\u0173 augimas, infliacija, b\u016bsto ir energijos kain\u0173 na\u0161ta, taip pat darbo rinkos stabilumas. Kai \u0161ie spaudimai dideli, net ir \u0161alyse su auk\u0161tu BVP daliai gyventoj\u0173 atostogos tampa prabanga, ypa\u010d vieni\u0161iems t\u0117vams, \u017eem\u0173 pajam\u0173 nam\u0173 \u016bkiams ar dirbantiems nepilnu etatu.<\/p>\n
Ilgesn\u0117je perspektyvoje Europos S\u0105jungoje matyti ai\u0161ki tendencija: atostog\u0173 ne\u012fperkan\u010di\u0173j\u0173 dalis po 2012 metais pasiekto piko pama\u017eu ma\u017e\u0117jo ir 2019 metais priart\u0117jo prie 28 proc. Pastaraisiais metais rodiklis i\u0161 esm\u0117s laik\u0117si pana\u0161iame lygyje, o bendras kritimas per de\u0161imtmet\u012f rodo, kad atostogos tapo prieinamesn\u0117s, nors skirtumai tarp region\u0173 i\u0161lieka ry\u0161k\u016bs.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Eurostato duomenys rodo: 2025 metais 27,5 proc. ES gyventoj\u0173 ne\u012fperka savait\u0117s atostog\u0173, ta\u010diau kai kur situacija net blog\u0117jo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":45318,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[12091,442,2513,135,1653,13426],"miestas":[],"class_list":["post-45317","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-atostogos","tag-europos-sajunga","tag-eurostatas","tag-infliacija","tag-pajamos","tag-pragyvenimo-kaina"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45317","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45317"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45317\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/45318"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45317"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45317"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45317"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45317"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}