{"id":45384,"date":"2026-08-10T18:26:37","date_gmt":"2026-08-10T18:26:37","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/10\/di-perziurejo-moksla-ir-duomenu-bazes-aptiko-desimtmeciu-klaidas-mastas-pribloskia\/"},"modified":"2026-08-10T18:26:37","modified_gmt":"2026-08-10T18:26:37","slug":"di-perziurejo-moksla-ir-duomenu-bazes-aptiko-desimtmeciu-klaidas-mastas-pribloskia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/10\/di-perziurejo-moksla-ir-duomenu-bazes-aptiko-desimtmeciu-klaidas-mastas-pribloskia\/","title":{"rendered":"DI per\u017ei\u016br\u0117jo moksl\u0105 ir duomen\u0173 bazes: aptiko de\u0161imtme\u010di\u0173 klaidas, mastas priblo\u0161kia"},"content":{"rendered":"<p>Didieji kalbos modeliai ir vadinamieji skaitmeniniai bendraautoriai vis da\u017eniau pasitelkiami moksle, kai reikia suformuluoti hipotezes, ra\u0161yti kod\u0105 ar parengti rankra\u0161\u010dius. Ta\u010diau kartu ry\u0161k\u0117ja nauja problema: publikacij\u0173 ir duomen\u0173 kiekis auga taip greitai, kad tradicinis \u017emoni\u0173 recenzavimo procesas vis da\u017eniau nesp\u0117ja u\u017etikrinti kokyb\u0117s.<\/p>\n<p>D\u0117l to mokslininkai vis da\u017eniau bando pat\u012f tikrinim\u0105 automatizuoti, pasitelkdami DI agentus, kurie i\u0161skiria autori\u0173 teiginius, surenka papildom\u0105 med\u017eiag\u0105 ir m\u0117gina atkartoti eksperimentus. Tokie bandymai rodo ne tik pavienes klaidas, bet ir sistemines spragas, kurios ilgus metus gal\u0117jo likti nepasteb\u0117tos.<\/p>\n<h2>Klaidos rastos net senose baz\u0117se<\/h2>\n<p>Vienas ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 fiksuotas chemijos srityje, kur de\u0161imtme\u010diais buvo remiamasi etalonin\u0117mis virimo temperat\u016br\u0173 lentel\u0117mis. DI modelio ir v\u0117lesn\u0117s rankin\u0117s patikros derinys atskleid\u0117, kad dalis \u012fra\u0161\u0173 patikimoje, apie 75 metus pildytoje referencin\u0117je baz\u0117je buvo netiksl\u016bs.<\/p>\n<p>Zhejiang laboratorijoje Hangd\u017eou dirbantis Sebastianas Pios, prognozuodamas molekuli\u0173 parametrus, pasteb\u0117jo nesutapimus ir juos patikrino literat\u016broje. Paai\u0161k\u0117jo, kad kai kur klaidas l\u0117m\u0117 spausdinimo netikslumai, o kitur buvo kartojami pasen\u0119, dar prie\u0161 \u0161imtmet\u012f atlikt\u0173 matavim\u0173 duomenys.<\/p>\n<h2>Bandant atkartoti teiginius, rezultatai prasti<\/h2>\n<p>Kitas pavyzdys susij\u0119s su bandymais automati\u0161kai vertinti konferencijoms teikiamus straipsnius. Analitikai i\u0161 SAI Labs pasitelk\u0117 DI agentus 168 darbams, atrinktiems konferencijai ICML 2026 metais, o autonomin\u0117s sistemos m\u0117gino i\u0161traukti patikrinamus teiginius ir atkurti eksperiment\u0173 rezultatus.<\/p>\n<p>I\u0161 92 straipsni\u0173, kuriuose buvo bent 5 patikrinami teiginiai, algoritmams pavyko atkurti daugiau nei 2 teiginius tik 34 atvejais. Daugiau nei 80 proc. teigini\u0173 buvo s\u0117kmingai pakartota tik 8 darbuose, o tai rodo, kad vadinamasis replikacijos kriz\u0117s klausimas aktualus ne vien socialiniuose moksluose.<\/p>\n<h2>Klaidos auga, bet DI n\u0117ra teis\u0117jas<\/h2>\n<p>Stanfordo universiteto tyrimas, kuriam vadovavo Jamesas Zou, parod\u0117, kad NeurIPS konferencij\u0173 publikacijose vidutinis objektyvi\u0173 klaid\u0173 skai\u010dius i\u0161augo nuo 3,8 2021 metais iki 5,9 2025 metais, tai yra 55 proc. daugiau. Analiz\u0117 ap\u0117m\u0117 formuli\u0173, skai\u010diavim\u0173 ir grafik\u0173 klaidas, nevertinant interpretacij\u0173 ar mokslin\u0117s naujov\u0117s.<\/p>\n<p>\u201eDid\u017eiausias pokytis yra galimyb\u0117 tai daryti mastu, kuris anks\u010diau buvo ne\u012fmanomas\u201c, \u2013 sak\u0117 Jamesas Zou.<\/p>\n<p>\u201eDI netur\u0117t\u0173 daryti visko, o sprendimus d\u0117l naujumo ir reik\u0161m\u0117s reikia palikti \u017emon\u0117ms\u201c, \u2013 sak\u0117 Federico Bianchi i\u0161 \u201eTogether AI\u201c.<\/p>\n<p>Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad automatiniai \u012frankiai gali b\u016bti naudingi kaip papildoma patikra prie\u0161 pateikiant darb\u0105 recenzijai, ta\u010diau jie klysta ir gali generuoti klaidingus pavojaus signalus. Norvegijos mokslo ir technologij\u0173 universiteto mokslininkas Odd Eirik Gundersen akcentuoja, kad tokios sistemos daro klaid\u0173 pana\u0161iai kaip \u017emon\u0117s, tod\u0117l privaloma tyr\u0117j\u0173 prie\u017ei\u016bra.<\/p>\n<p>Apklausose dalis autori\u0173 pripa\u017e\u012fsta, kad automatin\u0117 gr\u012f\u017etamoji informacija pad\u0117jo rasti klaid\u0173 ir paskatino papildomus eksperimentus, ta\u010diau tuo pat metu tyrimai rodo ribot\u0105 DI efektyvum\u0105 lyginant su \u017emoni\u0173 recenzentais. D\u0117l to vis da\u017eniau pabr\u0117\u017eiama, kad patikimiausias kelias yra mi\u0161rus modelis, kai DI padeda aptikti technines spragas, o galutin\u012f sprendim\u0105 priima srities ekspertai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>DI agentai tikrina mokslinius straipsnius ir duomen\u0173 bazes, aptinka de\u0161imtme\u010di\u0173 klaidas, bet ekspertai \u012fsp\u0117ja: be \u017emoni\u0173 prie\u017ei\u016bros rizika i\u0161lieka.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":45385,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[35076,102,23281,12517,35077,12518,35075],"miestas":[],"class_list":["post-45384","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-chemija","tag-dirbtinis-intelektas","tag-duomenu-bazes","tag-mokslines-publikacijos","tag-neurips","tag-recenzavimas","tag-replikacijos-krize"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45384","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45384"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45384\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/45385"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45384"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45384"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45384"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45384"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}