Vokietijos gynybos pramon\u0117s grup\u0117 \u201eRheinmetall\u201c kartu su JAV gamintoju \u201eLockheed Martin\u201c planuoja Europoje prad\u0117ti taktin\u0117s balistin\u0117s raketos ATACMS gamyb\u0105. Skelbiama, kad pirmieji europin\u0117s linijos gaminiai gal\u0117t\u0173 b\u016bti pristatyti nuo 2028 met\u0173, o tarp galim\u0173 gav\u0117j\u0173 minimos Lenkija, Ukraina ir kiti s\u0105jungininkai.<\/p>\n
\u0160is sprendimas svarbus d\u0117l karo Ukrainoje i\u0161augusios amunicijos paklausos ir d\u0117l to, kad europin\u0117s gamybos paj\u0117gumai tampa vienu i\u0161 NATO atgrasymo element\u0173. Kuo daugiau gamybos grandin\u0117s persikelia ar\u010diau potenciali\u0173 naudotoj\u0173, tuo grei\u010diau galima papildyti atsargas ir ma\u017eiau priklausyti nuo u\u017ej\u016brio logistikos.<\/p>\n
Memorandumas tarp \u201eRheinmetall\u201c ir \u201eLockheed Martin\u201c buvo pasira\u0161ytas NATO vir\u0161\u016bni\u0173 susitikimo metu vykusioje gynybos pramon\u0117s diskusij\u0173 platformoje. Numatoma sukurti bendr\u0105 \u012fmon\u0119, kuri Europoje r\u016bpint\u0173si ATACMS gamyba, integravimu ir tiekimu NATO bei partneri\u0173 ginkluotosioms paj\u0117goms.<\/p>\n
Planuojama, kad gamybos infrastrukt\u016bra b\u016bt\u0173 \u012frengta \u201eRheinmetall\u201c padalinyje Unterliuse, \u017demutin\u0117je Saksonijoje. Tai reik\u0161t\u0173 vien\u0105 ambicingiausi\u0173 bandym\u0173 perkelti reik\u0161ming\u0105 amerikieti\u0161k\u0173 raket\u0173 gamybos dal\u012f u\u017e JAV rib\u0173 naujausioje istorijoje.<\/p>\n
\u012emoni\u0173 vadov\u0173 vie\u0161ai aptartame grafike minima 2027 met\u0173 pabaiga kaip gamybos paleidimo etapas, o realios pajamos ir pristatymai labiau tik\u0117tini nuo 2028 met\u0173. Taip pat skelbiama, kad raketini\u0173 varikli\u0173 gamyklos komponent\u0173 tiekimas gal\u0117t\u0173 startuoti 2027 met\u0173 prad\u017eioje.<\/p>\n
Sprendimas siejamas ir su tuo, kad JAV pramon\u0117 ruo\u0161iasi pereiti prie naujos kartos ginkluot\u0117s, kuri tur\u0117t\u0173 palaipsniui pakeisti ATACMS. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties dalis esam\u0173 paj\u0117gum\u0173 gali b\u016bti reorganizuojama, o Europos linija tapt\u0173 b\u016bdu stabilizuoti tiekim\u0105 s\u0105jungininkams.<\/p>\n
ATACMS yra taktin\u0117 balistin\u0117 raketa, da\u017eniausiai siejama su iki ma\u017edaug 300 kilometr\u0173 nuotoliu ir dideliu skryd\u017eio grei\u010diu. Ji suderinama su tokiomis sistemomis kaip HIMARS ir M270 MLRS, tod\u0117l gali b\u016bti integruojama \u012f jau Europoje naudojamas platformas.<\/p>\n
Tokio tipo raketos paprastai skirtos auk\u0161tos vert\u0117s taikiniams, pavyzd\u017eiui, logistikos mazgams, vadaviet\u0117ms ar oro gynybos elementams, atakuoti. Karo Ukrainoje kontekste tolimojo nuotolio sm\u016bgi\u0173 galimyb\u0117s laikomos vienu i\u0161 veiksni\u0173, galin\u010di\u0173 keisti situacij\u0105 fronto u\u017enugaryje.<\/p>\n
Europos gamyba b\u016bt\u0173 aktuali ir d\u0117l bendro amunicijos tr\u016bkumo, kuris pastaraisiais metais tapo strukt\u016brine problema daugelyje valstybi\u0173. NATO ir ES vis da\u017eniau pabr\u0117\u017eia, kad vien u\u017esakyti ginkluot\u0119 neu\u017etenka, b\u016btina tur\u0117ti stabilias, ilgalaikes gamybos linijas ir \u017ealiav\u0173 tiekimo grandines \u017eemyne.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u201eRheinmetall\u201c ir \u201eLockheed Martin\u201c planuoja Europoje gaminti ATACMS: pristatymai nuo 2028 met\u0173 gali pasiekti Lenkij\u0105, Ukrain\u0105 ir NATO s\u0105jungininkus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":45544,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[30577,14553,465,12747,702,13353,299],"miestas":[],"class_list":["post-45543","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-atacms","tag-himars","tag-lenkija","tag-lockheed-martin","tag-nato","tag-rheinmetall","tag-ukraina"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45543","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45543"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45543\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/45544"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45543"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45543"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45543"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45543"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}