Naujas mokslinis tyrimas kelia nepatog\u0173 klausim\u0105: kai kurios tradicin\u0117s apsaugos nuo potvyni\u0173 priemon\u0117s gali ne ma\u017einti, o didinti dideli\u0173 potvyni\u0173 mast\u0105. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u017emogaus \u012fsiki\u0161imas \u012f upi\u0173 sistemas neretai susilpnina nat\u016bral\u0173 geb\u0117jim\u0105 sugerti perteklin\u012f vanden\u012f.<\/p>\n
Tyrime analizuota Jangdz\u0117s up\u0117s vidurupio potvyni\u0173 istorija per ma\u017edaug 500 met\u0173, sujungiant e\u017eer\u0173 nuogul\u0173 duomenis, istorinius \u012fra\u0161us ir klimato rekonstrukcijas. Toks laikotarpis leido atskirti, kiek rizik\u0105 l\u0117m\u0117 klimato svyravimai, o kiek ilgalaikiai kra\u0161tovaizd\u017eio poky\u010diai.<\/p>\n
Jangdz\u0117 yra viena svarbiausi\u0173 Azijos upi\u0173, o jos baseine gyvena \u0161imtai milijon\u0173 \u017emoni\u0173, tod\u0117l nuo seno \u010dia pl\u0117tota intensyvi potvyni\u0173 kontrol\u0117. Ta\u010diau tyrimo autoriai teigia, kad atitv\u0117rus up\u0119 pylimais ji praranda ry\u0161\u012f su nat\u016braliomis u\u017eliejamomis teritorijomis, kurios anks\u010diau veik\u0117 kaip amortizatorius.<\/p>\n
Istori\u0161kai su upe susij\u0119 e\u017eerai ir u\u017eliejamos lygumos per didelius vandens pakilimus perimdavo dal\u012f srauto ir laikinai j\u012f sukaupdavo. Kai tokios erdv\u0117s nusausinamos, u\u017estatomos ar hidrotechni\u0161kai atskiriamos, daugiau vandens lieka pagrindin\u0117je vagoje, tod\u0117l vandens lygis kyla spar\u010diau ir auk\u0161\u010diau.<\/p>\n
Skai\u010diavimai rodo, kad pylim\u0173 statyba gal\u0117jo padidinti rimt\u0173 potvyni\u0173 mast\u0105 vidutini\u0161kai apie 18 proc. Papildomai, e\u017eer\u0173 ir kit\u0173 nat\u016brali\u0173 vandens kaupimo teritorij\u0173 praradimas siejamas su dar ma\u017edaug 8 proc. didesne rizika.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad pagrindinis potvyni\u0173 da\u017enio ir ekstremalumo veiksnys yra klimato kaita ir ilgalaikiai krituli\u0173 bei temperat\u016br\u0173 svyravimai. Vis d\u0117lto \u017emogaus pakeistas kra\u0161tovaizdis gali lemti, kad tos pa\u010dios li\u016btys sukelia didesn\u0119 \u017eal\u0105, nes vandeniui tiesiog nebelieka kur saugiai i\u0161silieti.<\/p>\n
Tyrimo autoriai akcentuoja, kad tai nerei\u0161kia visi\u0161ko infrastrukt\u016bros beprasmi\u0161kumo. Problema ta, kad sprendimai, saugantys vien\u0105 teritorij\u0105, gali perkelti rizik\u0105 \u017eemupio kryptimi arba sukurti didesn\u0119 stichijos bang\u0105 ten, kur erdv\u0117 up\u0117s vandeniui yra labiausiai apribota.<\/p>\n
\u0160ios i\u0161vados aktualios ne vien Kinijai: daugelyje \u0161ali\u0173 vyksta diskusija, ar vien pylim\u0173 ir upi\u0173 reguliavimo pakanka, kai ekstremal\u016bs krituliai kartojasi vis da\u017eniau. Vis daugiau d\u0117mesio sulaukia sprendimai, gr\u0105\u017einantys up\u0117ms dal\u012f nat\u016bralios erdv\u0117s, atkuriantys \u0161lapynes ir saugantys u\u017eliejamas teritorijas.<\/p>\n
Tokios priemon\u0117s da\u017enai vadinamos gamta paremtais sprendimais, nes jos remiasi nat\u016bralia hidrologija: vanduo ne tik nukreipiamas, bet ir sulaikomas ten, kur \u017eala ma\u017eiausia. Tyrimas primena, kad potvyni\u0173 valdymas turi b\u016bti planuojamas viso baseino mastu, o ne tik atskiromis atkarpomis.<\/p>\n
Ekspertai \u012fsp\u0117ja, kad ateityje svarbiausiu kriterijumi taps ne vien apsaugos statini\u0173 auk\u0161tis, bet ir tai, kiek regione i\u0161liko nat\u016brali\u0173 vandens kaupimo zon\u0173. Kuo ma\u017eiau toki\u0173 teritorij\u0173, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad net ir gerai pri\u017ei\u016brimi pylimai taps ne barjeru, o papildomu rizikos stiprintuvu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas apie Jangdz\u0117s basein\u0105 rodo, kad pylimai ir prarastos u\u017eliejamos teritorijos gali didinti potvyni\u0173 mast\u0105, ypa\u010d stipr\u0117jant li\u016btims.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":45569,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[10329,35209,673,2329,150,35210],"miestas":[],"class_list":["post-45568","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-hidrotechnikos-statiniai","tag-jangdze","tag-klimato-kaita","tag-potvyniai","tag-slapynes","tag-uzliejamos-teritorijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45568","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45568"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45568\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/45569"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45568"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45568"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45568"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45568"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}