Gyva\u010di\u0173 kilm\u0117 ilg\u0105 laik\u0105 buvo viena daugiausia diskusij\u0173 kelian\u010di\u0173 evoliucin\u0117s biologijos tem\u0173, ypa\u010d d\u0117l to, kaip ir kod\u0117l jos neteko gal\u016bni\u0173. Fosilij\u0173 \u012fra\u0161as ilgai buvo pernelyg skurdus, kad leist\u0173 patikimai atsakyti, ar lemiamas \u017eingsnis \u012fvyko prisitaikant prie urv\u0173, ar prie vandens aplinkos.<\/p>\n
Naujas tyrimas, publikuotas \u017eurnale \u201eNature\u201c, si\u016blo kitoki\u0105 i\u0161vad\u0105: ankstyvosios gyvat\u0117s ne\u0117jo vienu keliu. Mokslininkai teigia, kad jos jau v\u0117lyvosios kreidos laikotarpiu demonstravo didel\u0119 \u012fvairov\u0119 ir band\u0117 skirtingas gyvenimo strategijas \u2013 nuo rausi\u0173 iki sausumos pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 ir j\u016brin\u0117s aplinkos.<\/p>\n
Smegen\u0173 forma pasako daugiau?<\/p>\n
Tyr\u0117jai apra\u0161\u0117 nauj\u0105 fosilin\u0119 r\u016b\u0161\u012f Tametara mirim, rast\u0105 pietry\u010di\u0173 Brazilijos v\u0117lyvosios kreidos nuogulose ir datuojam\u0105 ma\u017edaug prie\u0161 80 milijon\u0173 met\u0173. \u0160is radinys laikomas vienu geriausiai i\u0161silaikiusi\u0173 ankstyv\u0173j\u0173 gyva\u010di\u0173 skelet\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 detaliai analizuoti anatomij\u0105.<\/p>\n
Fosilija i\u0161tirta kompiuterin\u0117s tomografijos metodu ir 3D vizualizacija: taip atkurtos kaukol\u0117s, slanksteli\u0173 ir vadinamojo endokasto detal\u0117s, kurios leid\u017eia spr\u0119sti apie smegen\u0173 form\u0105. Pasak autori\u0173, b\u016btent neuroanatomijos rekonstrukcija gali atskleisti, kokioms jutimin\u0117ms ir ekologin\u0117ms u\u017eduotims gyv\u016bnas buvo geriausiai prisitaik\u0119s.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 rezultatai rodo, kad ankstyvosios gyvat\u0117s jau v\u0117lyvosios kreidos laikotarpiu pasiek\u0117 \u012fsp\u016bding\u0105 ekologin\u0119 ir morfologin\u0119 \u012fvairov\u0119, ma\u017edaug prie\u0161 80 milijon\u0173 met\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimo autorius T. Simoesas.<\/p>\n
Ne viena kryptis, o keli per\u0117jimai<\/p>\n
Komanda Tametara palygino su kita gerai \u017einoma fosiline gyvate Dinilysia patagonica i\u0161 Argentinos. Analiz\u0117 parod\u0117 ry\u0161kius skirtumus: Tametara, sprend\u017eiant i\u0161 smegen\u0173 formos ir kaul\u0173 mikrostrukt\u016bros, buvo prisitaikiusi rausti, o Dinilysia labiau atitiko sausumos gyvenimo b\u016bd\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161iuos duomenis sustiprina ir j\u016brini\u0173 nuogul\u0173 \u012frodymai apie ankstyv\u0105 gyva\u010di\u0173 atsiradim\u0105 j\u016brin\u0117je aplinkoje. Tokia kombinacija leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad gyva\u010di\u0173 evoliucijoje gal\u0117jo vykti keli nepriklausomi per\u0117jimai tarp rausi\u0173, sausumos ir j\u016bros buveini\u0173.<\/p>\n
\u201eSujung\u0119 smegen\u0173 rekonstrukcijas i\u0161 kompiuterin\u0117s tomografijos su duomenimis apie \u0161iuolaikines gyvates, parod\u0117me, kad ankstyvosios gyvat\u0117s ne tiesiog art\u0117jo prie vienos \u0161iuolaikin\u0117s b\u016bkl\u0117s, o eksperimentavo su skirtingomis jutimin\u0117mis ir ekologin\u0117mis strategijomis\u201c, \u2013 teig\u0117 tyr\u0117jai.<\/p>\n
Kod\u0117l tai svarbu \u0161iandien?<\/p>\n
\u0160ios i\u0161vados kei\u010dia ilgai dominavus\u012f po\u017ei\u016br\u012f, kad bekoj\u0117 k\u016bno sandara tur\u0117jo vien\u0105 pagrindin\u012f \u201evarikl\u012f\u201c. Jei ankstyvosios gyva\u010di\u0173 linijos skirtingu metu ir skirtingose vietose prisitaik\u0117 prie nevienod\u0173 buveini\u0173, tuomet j\u0173 k\u016bno planas gal\u0117jo b\u016bti universalesn\u0117 adaptacija, leidusi s\u0117kmingai i\u0161naudoti daug ekologini\u0173 ni\u0161\u0173.<\/p>\n
Be to, tyrimas parodo, kaip spar\u010diai paleontologijoje daug\u0117ja informacijos, kai fosilijos derinamos su auk\u0161tos rai\u0161kos vaizdinimo metodais. Tokie metodai leid\u017eia vertinti ne tik kaulus, bet ir netiesioginius po\u017eymius, susijusius su jutimais ir elgsena, tod\u0117l ankstyvosios gyva\u010di\u0173 istorijos rekonstrukcija tampa tikslesn\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u201eNature\u201c publikuotas tyrimas rodo, kad ankstyvosios gyvat\u0117s evoliucionavo \u012fvairiai: prisitaik\u0117 urvuose, sausumoje ir j\u016broje, o tai kei\u010dia sen\u0105sias hipotezes.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,3211,1525,1482,6671,1528,1529],"miestas":[],"class_list":["post-45663","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-evoliucija","tag-fosilijos","tag-gyvates","tag-kompiuterine-tomografija","tag-kreidos-periodas","tag-paleontologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45663","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45663"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45663\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45663"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45663"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45663"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45663"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}