Japonijos Okuno\u0161imos sala, da\u017enai vadinama Triu\u0161i\u0173 sala, ilgus metus traukia turistus d\u0117l laisvai gyvenan\u010di\u0173 triu\u0161i\u0173. Ta\u010diau gyv\u016bn\u0173 maitinimas ir i\u0161aug\u0119s j\u0173 skai\u010dius \u0117m\u0117 keisti vietos ekosistem\u0105, o kartu saloje atsirado ir netik\u0117t\u0173 \u201esve\u010di\u0173\u201c.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad Okuno\u0161imos triu\u0161iai n\u0117ra vietin\u0117 r\u016b\u0161is: tai sulauk\u0117j\u0119 europiniai naminiai triu\u0161iai. Prane\u0161ama, jog 1972 metais \u012f sal\u0105 buvo paleistos kelios poros, o v\u0117liau, augant lankytoj\u0173 srautams, populiacija i\u0161augo iki \u0161imt\u0173 ir net perkop\u0117 1 000 individ\u0173 rib\u0105.<\/p>\n
Turizmo \u012ftaka ypa\u010d i\u0161ry\u0161k\u0117jo per COVID-19 pandemij\u0105, kai lankytoj\u0173 suma\u017e\u0117jo ir kartu krito triu\u0161i\u0173 skai\u010dius. Tai rodo, kad didel\u0117 dalis populiacijos realiai priklauso ne nuo nat\u016brali\u0173 salos i\u0161tekli\u0173, o nuo \u017emoni\u0173 atve\u017eamo pa\u0161aro.<\/p>\n
Kai maistas tampa problema<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, salos nat\u016bralios augalijos b\u016bt\u0173 pakak\u0119 ma\u017edaug 175\u2013287 triu\u0161iams, ta\u010diau realus skai\u010dius kur\u012f laik\u0105 buvo gerokai didesnis. Skelbiama, kad 2017 metais turistai \u012f sal\u0105 atgabeno apie 27 tonas maisto, o tai i\u0161 esm\u0117s i\u0161kreip\u0117 nat\u016brali\u0105 pusiausvyr\u0105.<\/p>\n
Perteklinis triu\u0161i\u0173 skai\u010dius jau paliko ai\u0161ki\u0173 p\u0117dsak\u0173: jie nukanda \u017eemesnes med\u017ei\u0173 \u0161akas, smarkiai suma\u017eino paklot\u0117s ir kr\u016bm\u0173 augalij\u0105. Mokslininkai tai lygina su kaimynine Kokuono\u0161imos sala, kur triu\u0161i\u0173 n\u0117ra ir i\u0161lik\u0119s tankus pomi\u0161kis.<\/p>\n
Maisto tr\u016bkumo laikotarpiais triu\u0161iai ima \u0117sti ir augalus, kurie jiems gali b\u016bti pavojingi. Tarp minim\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 yra hortenzijos ir oleandrai, laikomi nuodingais gyv\u016bnams.<\/p>\n
Atsirado varn\u0173, pl\u0117\u0161ri\u0173j\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 ir \u0161ern\u0173<\/p>\n
Dar vienas \u0161alutinis rei\u0161kinys \u2013 maisto liku\u010diai ir atliekos ima vilioti kitus gyv\u016bnus. Salos teritorijoje da\u017eniau pastebimos varnos, pl\u0117\u0161rieji pauk\u0161\u010diai, o pastaruoju metu vis da\u017eniau fiksuojami ir laukiniai \u0161ernai.<\/p>\n
Prane\u0161ama, kad \u0161ernai pasirodo net prie kelto prieplauk\u0173, kur \u017emon\u0117s palieka maisto atliek\u0173. Kai kuriais atvejais jie i\u0161stumia triu\u0161ius ir pasiima palikt\u0105 maist\u0105, tod\u0117l kontakt\u0173 tarp r\u016b\u0161i\u0173 daug\u0117ja.<\/p>\n
Kod\u0117l tai svarbu ir k\u0105 si\u016blo mokslininkai?<\/p>\n
Tyr\u0117jai atsargiai vertina teigin\u012f, kad b\u016btent turist\u0173 maitinimas tiesiogiai \u201ei\u0161mok\u0117\u201c \u0161ernus pulti triu\u0161ius. Vis d\u0117lto akcentuojama, kad nuolatinis maisto \u0161altinis, didel\u0117 triu\u0161i\u0173 koncentracija ir da\u017eni susid\u016brimai gal\u0117jo sudaryti s\u0105lygas, kuriose \u0161ernai prad\u0117jo elgtis dr\u0105siau.<\/p>\n
Be to, didelis \u017euvusi\u0173 triu\u0161i\u0173 skai\u010dius gali tapti papildomu maisto \u0161altiniu, o tai dar labiau pritraukia \u0161ernus \u012f tas pa\u010dias vietas. Skelbiama, kad u\u017efiksuota ne tik maitintis kritusiais gyv\u016bnais, bet ir u\u017epuolim\u0173 prie\u0161 gyvus triu\u0161ius.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad vien \u0161ern\u0173 pa\u0161alinimas neb\u016btinai i\u0161spr\u0119st\u0173 problem\u0105, nes pagrindin\u0117 prie\u017eastis yra \u017emogaus palaikomas per didelis introdukuot\u0173 triu\u0161i\u0173 skai\u010dius. Tod\u0117l kalbama apie poreik\u012f keisti lankytoj\u0173 elgesio taisykles, riboti maitinim\u0105 ir geriau valdyti atliekas, kad sala nebeb\u016bt\u0173 dirbtinai maitinama ekosistema.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Okuno\u0161imos Triu\u0161i\u0173 saloje turist\u0173 maitinimas i\u0161augino triu\u0161i\u0173 populiacij\u0105 ir pakeit\u0117 ekosistem\u0105: maisto liku\u010diai pritrauk\u0117 \u0161ernus ir pauk\u0161\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,21322,625,35300,35298,35299,1671],"miestas":[],"class_list":["post-45669","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-ekosistema","tag-japonija","tag-laukiniai-sernai","tag-okunosima","tag-triusiai","tag-turizmas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45669","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45669"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45669\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45669"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45669"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45669"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45669"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}