Demencija da\u017eniausiai siejama su vyresniu am\u017eiumi, ta\u010diau retais atvejais ji gali prasid\u0117ti ir gerokai anks\u010diau, net sulaukus 30\u201340 met\u0173. Kai simptomai pasirei\u0161kia iki 65 met\u0173, tai vadinama ankstyvos prad\u017eios demencija, o jos prie\u017eastys ir po\u017eymiai neretai skiriasi nuo \u012fprastai \u012fsivaizduojam\u0173.<\/p>\n
Alzheimer\u2019s Disease International prognozuoja, kad iki 2050 met\u0173 demencija pasaulyje gali paliesti apie 139 000 000 \u017emoni\u0173. Nors jauname am\u017eiuje tokie atvejai i\u0161lieka reti, medikai pabr\u0117\u017eia, kad svarbiausia yra atpa\u017einti u\u017esit\u0119sian\u010dius poky\u010dius ir neapsiriboti prielaida, jog tai tik nuovargis ar stresas.<\/p>\n
Ankstyvos prad\u017eios demencij\u0105 gali sukelti kelios skirtingos ligos. Tarp j\u0173 da\u017enai minimos frontotemporalin\u0117 demencija, Huntingtono liga, ankstyva Alzheimerio ligos forma, taip pat smegen\u0173 pa\u017eeidimai, susij\u0119 su ilgalaikiu gausiu alkoholio vartojimu ar kitais neurologiniais sutrikimais.<\/p>\n
Alzheimerio ligos atveju vienas svarbiausi\u0173 mechanizm\u0173 yra amiloido ir tau baltym\u0173 kaupimasis smegenyse, d\u0117l kurio ilgainiui nuken\u010dia nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 veikla. Ta\u010diau jaunesniems \u017emon\u0117ms pirmieji signalai gali pasireik\u0161ti ne vien atminties silpn\u0117jimu, bet ir netik\u0117tais elgesio ar kalbos poky\u010diais.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad jauname am\u017eiuje demencija gali prasid\u0117ti subtiliau ir ne taip, kaip \u012fprasta tik\u0117tis. Vietoj \u201eklasikinio\u201c u\u017emar\u0161umo pirmiausia gali keistis asmenyb\u0117, atsirasti impulsyvumas, suma\u017e\u0117ti kritinis m\u0105stymas, pasunk\u0117ti planavimas ar sprendim\u0173 pri\u0117mimas.<\/p>\n
Tarp da\u017eniau minim\u0173 ankstyv\u0173 \u017eenkl\u0173 yra pasikartojantis svarbios informacijos pamir\u0161imas, nuolatinis t\u0173 pa\u010di\u0173 klausim\u0173 kartojimas, klaidos tvarkant \u012fprastus finansinius ar buities reikalus. Taip pat gali pasitaikyti laiko ir dat\u0173 painiojimas, sunkumai orientuojantis aplinkoje ar suvokiant, kaip atsidurta konkre\u010dioje vietoje.<\/p>\n
Neretai pasirei\u0161kia kalbos sutrikimai, kai \u017emogui tampa sunku rasti tinkam\u0105 \u017eod\u012f, palaikyti pokalb\u012f ar ai\u0161kiai suformuluoti mint\u012f. Kai kuriais atvejais atsiranda regos ir erdvinio suvokimo problem\u0173, pavyzd\u017eiui, sunkiau \u012fvertinti gyl\u012f, atstum\u0105 ar pasteb\u0117ti poky\u010dius reg\u0117jime.<\/p>\n
Pavien\u0117 u\u017emar\u0161umo situacija ar supainiota data savaime dar nerei\u0161kia demencijos. Atmint\u012f ir d\u0117mes\u012f gali laikinai bloginti miego tr\u016bkumas, perdegimas, nerimo sutrikimai, depresija, skydliauk\u0117s veiklos sutrikimai, tam tikr\u0173 vaist\u0173 poveikis ar vitamin\u0173 tr\u016bkumas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto medikai ragina nedelsti, jei poky\u010diai kartojasi, t\u0119siasi ir ima trukdyti darbui, santykiams ar kasdieniams \u012fpro\u010diams. Tokiu atveju svarbu kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105 ar neurolog\u0105, \u012fvertinti b\u016bkl\u0119, atlikti reikalingus tyrimus ir ie\u0161koti prie\u017easties, o ne bandyti diagnozuoti save savaranki\u0161kai.<\/p>\n
\u201eJei atminties, kalbos, elgesio ar orientacijos poky\u010diai u\u017esit\u0119sia ir ima riboti kasdien\u012f gyvenim\u0105, svarbiausia yra neatid\u0117lioti ir i\u0161sitirti\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia neurologai, kalb\u0117dami apie ankstyvos prad\u017eios demencijos rizik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Demencija gali prasid\u0117ti ir 30\u201340 met\u0173 am\u017eiuje: \u0161tai kokie ankstyvi po\u017eymiai da\u017enai palaikomi stresu, nuovargiu ar perdegimu.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[3158,35411,2193,34274,35412,4970],"miestas":[],"class_list":["post-45813","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-alzheimerio-liga","tag-ankstyvos-pradzios-demencija","tag-demencija","tag-frontotemporaline-demencija","tag-huntingtono-liga","tag-neurologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45813","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45813"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45813\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45813"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45813"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45813"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45813"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}