Vienoje ma\u017eoje Palau valstyb\u0117s saloje po invazini\u0173 \u017eiurki\u0173 i\u0161naikinimo u\u017efiksuotas netik\u0117tas, bet mokslininkams labai reik\u0161mingas pokytis: jau po met\u0173 netoliese esantys koraliniai rifai prad\u0117jo atsigauti, o \u017euv\u0173 biomas\u0117 pastebimai i\u0161augo. Tyr\u0117jai \u0161\u012f efekt\u0105 sieja su sugr\u012f\u017eusiomis j\u016brin\u0117mis pauk\u0161\u010di\u0173 kolonijomis, kurios v\u0117l \u0117m\u0117 perne\u0161ti maistines med\u017eiagas i\u0161 vandenyno \u012f sausum\u0105.<\/p>\n
Pa\u0161alinus grau\u017eikus, saloje grei\u010diau atsigavo perin\u010dios ir ant \u017eem\u0117s lizdus daran\u010dios pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161ys, kurioms \u017eiurk\u0117s buvo viena pagrindini\u0173 gr\u0117smi\u0173. Kai pauk\u0161\u010di\u0173 daugiau, \u012f aplink\u0105 gr\u012f\u017eta ir daugiau guano, o liet\u016bs dal\u012f azoto ir fosforo jungini\u0173 nuplauna \u012f pakran\u010di\u0173 vandenis. Tokia nat\u016brali maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 apytaka gali stiprinti rif\u0173 produktyvum\u0105 ir maisto grandin\u0119.<\/p>\n
Ekologai pabr\u0117\u017eia, kad tai vienas ai\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kaip sausumos gamtos atk\u016brimas salose gali tur\u0117ti tiesiogin\u012f poveik\u012f j\u016brin\u0117ms ekosistemoms. \u017duv\u0173 populiacijos \u012f pokyt\u012f sureagavo grei\u010diau, nei buvo tik\u0117tasi, o did\u0117janti biomas\u0117 rodo, kad rifo sistema jau gauna daugiau \u201ekuro\u201c augimui ir atsistatymui. Tokie rezultatai svarb\u016bs regionams, kuriuose rifai patiria \u0161ilimo, tar\u0161os ir pergaudymo spaudim\u0105.<\/p>\n
Kod\u0117l invazin\u0117s \u017eiurk\u0117s saloms tokios pavojingos<\/p>\n
Invazin\u0117s \u017eiurk\u0117s laikomos viena did\u017eiausi\u0173 pasaulio sal\u0173 biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s nykimo prie\u017eas\u010di\u0173. Jos naikina kiau\u0161inius ir jauniklius, o kai kurioms r\u016b\u0161ims pakanka keli\u0173 sezon\u0173, kad per\u0117jimo s\u0117km\u0117 smukt\u0173 iki kritin\u0117s ribos. Ma\u017e\u0117jant pauk\u0161\u010di\u0173, ma\u017e\u0117ja ir maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 srautas, kuris salose nat\u016braliai \u201esujungia\u201c j\u016br\u0105 ir sausum\u0105.<\/p>\n
\u0160is ry\u0161ys ypa\u010d svarbus tropin\u0117se salose, kur dirvo\u017eemiai da\u017enai b\u016bna skurd\u016bs, o koraliniai rifai jautriai reaguoja \u012f bet kokius balanso poky\u010dius. Kai pauk\u0161\u010diai nebegr\u012f\u017eta per\u0117ti, ilgainiui silpsta ne tik sausumos augalija, bet ir pakran\u010di\u0173 ekosistem\u0173 produktyvumas. Tod\u0117l invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 kontrol\u0117 da\u017enai vertinama kaip viena efektyviausi\u0173 gamtos atk\u016brimo priemoni\u0173 salose.<\/p>\n
Pamoka kitiems projektams: poveikis gali b\u016bti platesnis<\/p>\n
Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad sal\u0173 atk\u016brimo projektai da\u017enai planuojami siekiant apsaugoti pauk\u0161\u010dius ar endemines r\u016b\u0161is, ta\u010diau reali nauda gali apimti ir \u017evejybai bei rif\u0173 b\u016bklei svarbius procesus. Kai atstatoma nat\u016brali mitybini\u0173 med\u017eiag\u0173 apykaita, pager\u0117ja s\u0105lygos rif\u0173 organizmams, o tai gali stiprinti vis\u0105 ekosistem\u0105.<\/p>\n
Pana\u0161\u016bs projektai kituose regionuose jau yra parod\u0119, kad pa\u0161alinus invazinius \u017einduolius salos gali per kelerius metus \u017eymiai su\u017ealiuoti, o pauk\u0161\u010diai sugr\u012f\u017eta \u012f anks\u010diau prarastas per\u0117jimo vietas. Vis d\u0117lto ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad kiekvienu atveju b\u016btina ilgalaik\u0117 steb\u0117sena: svarbu \u012fvertinti, ar teigiamas efektas i\u0161lieka, ir ar neatsiranda nauj\u0173 invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 rizik\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Palau saloje i\u0161naikinus invazines \u017eiurkes, sugr\u012f\u017e\u0119 j\u016briniai pauk\u0161\u010diai per metus pakeit\u0117 ekosistem\u0105: atsigavo rifai ir padaug\u0117jo \u017euv\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,3686,684,28611,7147,28443,2330],"miestas":[],"class_list":["post-45844","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-invazines-rusys","tag-juriniai-pauksciai","tag-koraliniai-rifai","tag-palau","tag-ziurkes","tag-zuvu-populiacijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45844","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45844"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45844\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45844"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45844"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45844"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45844"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}