Jeloustouno nacionalinis parkas JAV gars\u0117ja geizeriais ir kar\u0161taisiais \u0161altiniais, ta\u010diau po juo slypi did\u017eiul\u0117 vulkanin\u0117 sistema, da\u017enai vadinama supervulkanu. Pastaraisiais metais internete nuolat atsinaujina teiginiai, es\u0105 Jeloustounas \u201ev\u0117luoja\u201c i\u0161siver\u017eti ir bet kada gali sukelti katastrof\u0105 visam \u017eemynui.<\/p>\n
JAV geologijos tarnybos USGS steb\u0117senos duomenys rodo kitok\u012f vaizd\u0105: oficialus Jeloustouno vulkanin\u0117s gr\u0117sm\u0117s lygis i\u0161lieka normalus. Tai rei\u0161kia, kad registruojamas seismi\u0161kumas ir \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus deformacijos atitinka \u012fprast\u0105 fon\u0105, b\u016bding\u0105 aktyviai hidroterminei sri\u010diai.<\/p>\n
\u201e\u0160iuo metu neturime \u012frodym\u0173, kad Jeloustoune kaupiasi pakankamai magmos, galin\u010dios sukelti superi\u0161siver\u017eim\u0105\u201c, \u2013 teigia USGS vertinimai, kuriuos agent\u016bra skelbia savo steb\u0117senos ap\u017evalgose.<\/p>\n
Jeloustounas yra vir\u0161 vadinamosios kar\u0161tosios d\u0117m\u0117s, kur i\u0161 \u017dem\u0117s gelmi\u0173 kylanti \u0161iluma tirpdo uolienas ir maitina geizeri\u0173 bei kar\u0161t\u0173j\u0173 \u0161altini\u0173 sistem\u0105. D\u0117l to regione da\u017eni nedideli \u017eem\u0117s dreb\u0117jimai, o pavir\u0161ius gali tai kilti, tai leistis, nes po\u017eeminiai skys\u010diai ir dujos nuolat persiskirsto.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad net ir aktyvesni geizeri\u0173 cikl\u0173 poky\u010diai ar \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus \u201ekv\u0117pavimas\u201c savaime nerei\u0161kia, jog magma kyla \u012f pavir\u0161i\u0173. Tokie svyravimai Jeloustoune laikomi \u012fprastu rei\u0161kiniu didel\u0117je ir dinami\u0161koje hidrotermin\u0117je sistemoje, kuri jautriai reaguoja \u012f sl\u0117gio ir vandens cirkuliacijos poky\u010dius.<\/p>\n
Kokio i\u0161siver\u017eimo scenarijai laikomi realisti\u0161kiausiais?<\/p>\n
Jei Jeloustounas ateityje ir v\u0117l pasireik\u0161t\u0173 vulkani\u0161kai, labiau tik\u0117tinas scenarijus b\u016bt\u0173 riboto masto lavos i\u0161siliejimas arba vietinis sprogstamasis epizodas, o ne superi\u0161siver\u017eimas. USGS nurodo, kad po paskutinio kalder\u0105 suformavusio \u012fvykio regione vyko daug ma\u017eesni\u0173, da\u017eniausiai ne taip sprogstam\u0173 i\u0161siver\u017eim\u0173, kurie paliko lavos srautus.<\/p>\n
Kitas realisti\u0161kas pavojus \u2013 hidroterminiai sprogimai, kai itin kar\u0161tas po\u017eeminis vanduo staiga virsta garais, i\u0161siple\u010dia ir suskaldo aplinkines uolienas. Tokie \u012fvykiai paprastai kelia gr\u0117sm\u0119 lokaliai, da\u017eniausiai parko ribose, ta\u010diau d\u0117l staigumo gali b\u016bti pavojingi \u017emon\u0117ms net ir be jokio magmos jud\u0117jimo \u012f pavir\u0161i\u0173.<\/p>\n
Steb\u0117senos specialistai ai\u0161kina, kad prie\u0161 rimtesn\u012f vulkanin\u012f suaktyv\u0117jim\u0105 b\u016bt\u0173 tikimasi ai\u0161ki\u0173 signal\u0173: intensyvi\u0173 ir ilgai trunkan\u010di\u0173 \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 spie\u010di\u0173, spartesn\u0117s ir kryptingos pavir\u0161iaus deformacijos, pastebim\u0173 duj\u0173 sud\u0117ties poky\u010di\u0173 bei \u0161iluminio srauto anomalij\u0173. Jeloustounas stebimas seismometrais, GPS stotimis, palydoviniais matavimais ir geocheminiais jutikliais, tod\u0117l poky\u010diai b\u016bt\u0173 fiksuojami ir vertinami kompleksi\u0161kai.<\/p>\n
Kas b\u016bt\u0173, jei \u012fvykt\u0173 superi\u0161siver\u017eimas?<\/p>\n
Superi\u0161siver\u017eimo scenarijus teori\u0161kai \u012fmanomas, ta\u010diau jis laikomas pa\u010diu ekstremaliausiu ir ma\u017eiausiai tik\u0117tinu. Tokiu atveju \u012f atmosfer\u0105 gal\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161mesta daugiau nei 1 000 kubini\u0173 kilometr\u0173 vulkanin\u0117s med\u017eiagos, o pelen\u0173 stulpas pasiekt\u0173 didel\u012f auk\u0161t\u012f, sukeldamas ypa\u010d didelius padarinius aplink kalder\u0105.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 gr\u0117sm\u0119 netoli epicentro kelt\u0173 piroklastiniai srautai \u2013 itin greiti, \u012fkaitusi\u0173 duj\u0173, pelen\u0173 ir uolien\u0173 mi\u0161iniai. Toliau nuo Jeloustouno pagrindinis veiksnys b\u016bt\u0173 pelen\u0173 krituliai: j\u0173 storis priklausyt\u0173 nuo v\u0117j\u0173 krypties ir meteorologini\u0173 s\u0105lyg\u0173, ta\u010diau net plonas sluoksnis gali sutrikdyti infrastrukt\u016br\u0105.<\/p>\n
Pelenai gali u\u017eter\u0161ti vanden\u012f, pa\u017eeisti technik\u0105, apsunkinti keli\u0173 ir gele\u017einkeli\u0173 darb\u0105, sukelti elektros tiekimo sutrikim\u0173, o \u017eem\u0117s \u016bkiui tai reik\u0161t\u0173 derliaus ir tiekimo grandini\u0173 rizikas. Aviacijai pelenai ypa\u010d pavojingi, nes gali pa\u017eeisti reaktyvinius variklius, tod\u0117l oro eismas dideliuose regionuose gal\u0117t\u0173 b\u016bti laikinai ribojamas.<\/p>\n
Dar vienas galimas poveikis \u2013 klimatinis, jei \u012f stratosfer\u0105 patekt\u0173 didesni sieros jungini\u0173 kiekiai, kurie atspindi Saul\u0117s spinduliuot\u0119 ir trumpam v\u0117sina klimat\u0105. USGS vertinimu, tokio pob\u016bd\u017eio padariniai gal\u0117t\u0173 t\u0119stis ne vienerius metus, ta\u010diau tai priklausyt\u0173 nuo konkretaus i\u0161siver\u017eimo masto ir sud\u0117ties.<\/p>\n
Vis d\u0117lto dabartin\u0117 mokslin\u0117 pozicija i\u0161lieka nuosekli: Jeloustounas yra aktyvi sistema, kuri ateityje gali sukelti \u012fvairaus masto rei\u0161kinius, bet \u0161iuo metu n\u0117ra po\u017eymi\u0173, kad superi\u0161siver\u017eimas b\u016bt\u0173 artimas ar nei\u0161vengiamas. Did\u017eiausi praktiniai pavojai \u0161iandien siejami su lokaliais hidroterminiais sprogimais, \u017eem\u0117s dreb\u0117jimais ir, retesniu atveju, ma\u017eesnio masto vulkaniniu aktyvumu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
USGS steb\u0117sena rodo, kad Jeloustouno gr\u0117sm\u0117s lygis i\u0161lieka normalus, o labiausiai tik\u0117tini pavojai siejami su vietiniais rei\u0161kiniais, ne superi\u0161siver\u017eimu.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,35431,35428,35429,18179,35430,4716],"miestas":[],"class_list":["post-45846","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-hidroterminiai-sprogimai","tag-jeloustounas","tag-supervulkanai","tag-usgs","tag-vulkanu-stebesena","tag-zemes-drebejimai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45846","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45846"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45846\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45846"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45846"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45846"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45846"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}