Atoki Enderbio sala, priklausanti Naujosios Zelandijos subantarktiniams Oklando salynams, ilg\u0105 laik\u0105 tur\u0117jo netik\u0117t\u0105 \u201egyventoj\u0173\u201c grup\u0119 \u2013 beveik laukin\u0119 galvij\u0173 band\u0105. Ji atsirado po to, kai \u012f sal\u0105 buvo atgabentos devynios karv\u0117s, o v\u0117liau, \u017elugus \u016bkininkavimo planams, gyvuliai liko likimo valiai.<\/p>\n
Be \u017emogaus pagalbos galvijai prisitaik\u0117 prie nuolatini\u0173 stipri\u0173 v\u0117j\u0173, \u0161alt\u0173 li\u016b\u010di\u0173 ir ribot\u0173 maisto i\u0161tekli\u0173. Maitindamiesi vietine augalija bei pakrant\u0117se randamais dumbliais, jie i\u0161gyveno de\u0161imtme\u010dius, o populiacija vienu metu buvo i\u0161augusi iki ma\u017edaug 100 gyvuli\u0173.<\/p>\n
Ilgainiui banda stabilizavosi ir da\u017eniausiai siek\u0117 kelias de\u0161imtis individ\u0173, ta\u010diau tokia izoliacija tur\u0117jo ir kit\u0105 pasekm\u0119: susiformavo geneti\u0161kai savita, i\u0161tverminga, ma\u017eos populiacijos galvij\u0173 grup\u0117. B\u016btent \u0161i unikali genetika v\u0117liau tapo svarbia prie\u017eastimi, kod\u0117l mokslininkai band\u0117 i\u0161saugoti bent dal\u012f gyvuli\u0173 linijos.<\/p>\n
Kod\u0117l galvijai tapo problema gamtai<\/p>\n
Enderbio sala laikoma reik\u0161minga buveine retoms augal\u0173 r\u016b\u0161ims, j\u016br\u0173 pauk\u0161\u010diams ir Naujosios Zelandijos j\u016br\u0173 li\u016btams. Nuolatinis galvij\u0173 ganymasis trikd\u0117 augalijos atsinaujinim\u0105, o tai k\u0117l\u0117 rizik\u0105 visai trapiai subantarktinei ekosistemai.<\/p>\n
D\u0117l \u0161ios prie\u017easties Naujosios Zelandijos gamtosaugos institucijos nusprend\u0117 pa\u0161alinti \u012fve\u017etus gyv\u016bnus, kad sala gal\u0117t\u0173 atkurti nat\u016brali\u0105 pusiausvyr\u0105. 1991 metais prad\u0117tas bandos naikinimas, kartu ie\u0161kant b\u016bdo, kaip neprarasti ypatingos genetin\u0117s linijos.<\/p>\n
Po met\u0173 ekspedicija saloje aptiko \u0161vie\u017ei\u0173 kanop\u0173 p\u0117dsak\u0173, o tai rei\u0161k\u0117, kad dalis gyvuli\u0173 i\u0161gyveno. 1993 met\u0173 vasar\u012f gamtosaugininkai rado dvi karves: suaugusi\u0105 patel\u0119, pavadint\u0105 Ledi, ir jos ver\u0161el\u012f.<\/p>\n
Paskutin\u0117 karv\u0117, kuri i\u0161gelb\u0117jo veisl\u0119<\/p>\n
Ver\u0161elis netrukus \u017euvo, o Ledi liko paskutin\u0117 suaugusi \u0161ios izoliuotos populiacijos atstov\u0117. Vis d\u0117lto b\u016btent ji tapo lemiamu \u201egenetiniu tiltu\u201c, leidusiu t\u0119sti veisl\u0117s i\u0161saugojimo program\u0105 \u017eemyne.<\/p>\n
Ledi buvo perkelta \u012f Nauj\u0105j\u0105 Zelandij\u0105, kur prasid\u0117jo sud\u0117tingas veisimo procesas. Po nes\u0117kmi\u0173 serijos pavyko gauti vienintel\u012f grynakrauj\u012f \u0161ios linijos buli\u0173, gimus\u012f programos metu, taip i\u0161laikant pagrindines Enderbio galvij\u0173 genetines savybes.<\/p>\n
V\u0117liau buvo pasitelkti ir pa\u017eangesni metodai: 1998 metais i\u0161 Ledi buvo gauta klonuota tely\u010dia, o 1999 metais atsirado daugiau jos klon\u0173. Taip viena karv\u0117 tapo pagrindu i\u0161saugoti linijai, kuri beveik \u0161imtmet\u012f vyst\u0117si visi\u0161koje izoliacijoje.<\/p>\n
Sala atsigavo, o genetika neliko prarasta<\/p>\n
Pa\u0161alinus galvijus, salos augalija \u0117m\u0117 grei\u010diau atsinaujinti, pager\u0117jo s\u0105lygos vietin\u0117ms r\u016b\u0161ims, o gamtos atk\u016brimo programos ap\u0117m\u0117 ir kit\u0173 invazini\u0173 gyv\u016bn\u0173 kontrol\u0119. Tokie sprendimai subantarktiniuose salynuose da\u017enai vertinami kaip b\u016btini, nes izoliuotos ekosistemos ypa\u010d jautriai reaguoja \u012f \u012fve\u017etas r\u016b\u0161is.<\/p>\n
Tuo pat metu Enderbio galvij\u0173 istorija tapo pavyzd\u017eiu, kaip gamtosaugos tikslai gali konfliktuoti su genetin\u0117s \u012fvairov\u0117s i\u0161saugojimu, ir kod\u0117l kartais siekiama i\u0161saugoti bent minimali\u0105 \u201egen\u0173 banko\u201c dal\u012f. \u0160iandien Enderbio galvijai minimi tarp re\u010diausi\u0173 galvij\u0173 linij\u0173 pasaulyje, i\u0161likusi\u0173 d\u0117l tiksling\u0173 veisimo program\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Enderbio saloje paliktos devynios karv\u0117s i\u0161gyveno de\u0161imtme\u010dius, o paskutin\u0117 \u2013 Ledi \u2013 tapo pagrindu i\u0161saugoti ret\u0105 galvij\u0173 veisl\u0117s linij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,35432,11412,35434,12059,35433,14347],"miestas":[],"class_list":["post-45848","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-enderbio-sala","tag-galvijai","tag-klonavimas","tag-naujoji-zelandija","tag-oklando-salos","tag-veisimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45848","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45848"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45848\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45848"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45848"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45848"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45848"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}