Malvos \u2013 vienos ry\u0161kiausi\u0173 sodyb\u0173 ir sen\u0173j\u0173 kiem\u0173 g\u0117li\u0173, neretai u\u017eaugan\u010dios iki 2\u20133 metr\u0173. Jos \u017eavi dideliais, \u012fvairiaspalviais \u017eiedais, ta\u010diau gausus \u017eyd\u0117jimas priklauso nuo tinkamos vietos, dirvos ir laistymo. Net keli da\u017eni prie\u017ei\u016bros netikslumai gali lemti, kad augalas sukraus ma\u017eiau \u017eied\u0173 arba nusilps.<\/p>\n
Da\u017eniausiai auginama ro\u017ein\u0117 malva, kuri geriausiai atsiskleid\u017eia saul\u0117toje, \u0161iltoje ir nuo v\u0117jo apsaugotoje vietoje. Kai tr\u016bksta \u0161viesos, stiebai link\u0119 i\u0161t\u012fsti, o \u017eied\u0173 b\u016bna ma\u017eiau, tod\u0117l dalinis pav\u0117sis tinka tik i\u0161imtinais atvejais. Auk\u0161tus stiebus pravartu priri\u0161ti prie kuoliuk\u0173 dar prie\u0161 \u012fsib\u0117g\u0117jant \u017eyd\u0117jimui, nes po lietaus \u017eiedynai tampa sunk\u016bs ir stiebai lengviau l\u016b\u017eta.<\/p>\n
Malvos da\u017enai auginamos dvej\u0173 met\u0173 ciklu: pirmaisiais metais suformuoja lap\u0173 skrotel\u0119, o \u012fsp\u016bdingiausiai \u017eydi antraisiais. S\u0117klas galima s\u0117ti pavasar\u012f arba vasar\u0105, auginant daigus, o \u012f nuolatin\u0119 viet\u0105 jauni augalai sodinami baland\u012f. Gerai prigijusius daigus galima perkelti ir ankstyv\u0105 ruden\u012f, rugs\u0117j\u012f ar spal\u012f, jei dirva dar pakankamai \u0161ilta.<\/p>\n
Dirvai malvos n\u0117ra itin lepios, ta\u010diau geriausiai auga derlingame, humusingame ir laid\u017eiame substrate. Prie\u0161 sodinim\u0105 verta pa\u0161alinti pikt\u017eoles, supurenti \u017eem\u0119 ir \u012fmai\u0161yti subrendusio komposto, o sunkiame molyje pasir\u016bpinti, kad neu\u017esistov\u0117t\u0173 vanduo. Sodindami palikite ma\u017edaug 50 centimetr\u0173 tarpus, kad augalai tur\u0117t\u0173 vietos augti ir b\u016bt\u0173 geresn\u0117 oro cirkuliacija.<\/p>\n
Jauniems augalams ypa\u010d svarbus reguliarus laistymas po pasodinimo ir ilgesn\u0117s sausros metu. Vyresn\u0117s malvos da\u017eniau atlaiko trump\u0105 dirvos perd\u017ei\u016bvim\u0105, nes turi gilesn\u0119 \u0161akn\u0173 sistem\u0105, ta\u010diau nuolat \u0161lapia \u017eem\u0117 joms kenkia. Laistyti reik\u0117t\u0173 tiesiai prie \u0161akn\u0173, ne\u0161lapinant lap\u0173, nes dr\u0117gm\u0117 ant lapijos didina grybelini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n
Kad malvos gausiai \u017eyd\u0117t\u0173, svarbi saikinga mityba: pertr\u0119\u0161us augalas gali auginti lapus ir stiebus, bet ne \u017eiedus. Da\u017eniausiai pakanka 2\u20133 papildom\u0173 tr\u0119\u0161im\u0173 per sezon\u0105, o saugiausias pagrindas \u2013 kompostas, \u012fterptas dar prie\u0161 sodinim\u0105. \u017dyd\u0117jimo metu nu\u017eyd\u0117jusius \u017eiedus galima pa\u0161alinti, jei nenorite savaiminio pasis\u0117jimo, o s\u0117kloms dal\u012f \u017eiedyn\u0173 palikite visi\u0161kai subr\u0119sti ir i\u0161d\u017ei\u016bti.<\/p>\n
Viena da\u017eniausi\u0173 malv\u0173 b\u0117d\u0173 \u2013 r\u016bdys, pasirei\u0161kian\u010dios rusvomis d\u0117m\u0117mis, ypa\u010d lap\u0173 apa\u010dioje. Stipriai pa\u017eeisti lapai gelsta, d\u017ei\u016bsta ir krinta, o augalas silpsta bei pras\u010diau \u017eydi. Rizik\u0105 ma\u017eina tinkami atstumai, saul\u0117ta vieta, laistymas prie \u017eem\u0117s ir kruop\u0161tus augalini\u0173 liekan\u0173 pa\u0161alinimas ruden\u012f.<\/p>\n
Jei pa\u017eeist\u0173 lap\u0173 atsiranda, juos svarbu \u0161alinti nedelsiant ir nepalikti ant lysv\u0117s. Nuosekli higiena, saikingas laistymas ir gera oro cirkuliacija da\u017enai duoda daugiau naudos nei intensyvus tr\u0119\u0161imas. Tinkamai pri\u017ei\u016brimos malvos toje pa\u010dioje vietoje gali augti kelerius metus, ta\u010diau \u012fsp\u016bdingiausiai paprastai atrodo pirmaisiais auginimo sezonais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Malvos gali u\u017eaugti iki 3 metr\u0173, bet gaus\u0173 \u017eyd\u0117jim\u0105 lemia saul\u0117, laid\u017ei dirva ir teisingas laistymas \u2013 \u0161tai k\u0105 b\u016btina \u017einoti prie\u0161 sodinant.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":45985,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[4886,18125,326,327,27469,9494,12566],"miestas":[],"class_list":["post-45984","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-geliu-prieziura","tag-grybelines-ligos","tag-kompostas","tag-laistymas","tag-malvos","tag-sejimas","tag-sodo-geles"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45984","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45984"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45984\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/45985"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45984"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45984"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45984"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45984"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}