Kinijoje de\u0161imtme\u010dius vykdoma masin\u0117 mi\u0161kinimo kampanija padidino krituli\u0173 kiek\u012f, ta\u010diau daugelyje region\u0173 vandens prieinamumas suma\u017e\u0117jo.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 analiz\u0117 rodo, kad ple\u010diant mi\u0161k\u0173 plotus kei\u010diasi vandens apytaka tarp \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus ir atmosferos: suve\u0161i augalija i\u0161garina daugiau dr\u0117gm\u0117s, tod\u0117l dalyje teritorij\u0173 ima da\u017eniau lyti.<\/p>\n
Vis d\u0117lto bendras vietoje pasiekiamo vandens kiekis ne visada auga. Tyr\u0117jai vandens prieinamum\u0105 vertino kaip krituli\u0173 ir i\u0161garavimo skirtum\u0105, ir nustat\u0117, kad \u0161is rodiklis vidutini\u0161kai ma\u017e\u0117jo.<\/p>\n
Vertinant 2001\u20132020 met\u0173 laikotarp\u012f, Kinijoje mi\u0161k\u0173 plotas i\u0161augo apie 226 000 kvadratini\u0173 kilometr\u0173. Tuo pat metu ganykl\u0173 suma\u017e\u0117jo apie 158 000 kvadratini\u0173 kilometr\u0173, o dykum\u0173 ir menkai derling\u0173 plot\u0173 \u2013 dar ma\u017edaug 107 000 kvadratini\u0173 kilometr\u0173.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad nuo 1980 met\u0173 Kinijoje i\u0161 viso pasodinta apie 78 mlrd. med\u017ei\u0173. Tai siejama su keliomis ilgalaik\u0117mis ekosistem\u0173 atk\u016brimo programomis, kurios tur\u0117jo stabdyti dykum\u0117jim\u0105 ir dirvo\u017eemio degradacij\u0105.<\/p>\n
Tyrimo duomenimis, per nagrin\u0117t\u0105 laikotarp\u012f vidutinis metinis i\u0161garavimas padid\u0117jo 1,71 milimetro, o krituli\u0173 kiekis \u2013 1,24 milimetro. Kadangi i\u0161garavimas augo spar\u010diau, vandens prieinamumo rodiklis vidutini\u0161kai ma\u017e\u0117jo 0,46 milimetro per metus.<\/p>\n
Ry\u0161kiausias efektas fiksuotas ten, kur ganyklos buvo paverstos mi\u0161kais. Toks \u017eem\u0117s dangos pokytis padidino metin\u012f i\u0161garavim\u0105 apie 8,44 mlrd. kubini\u0173 metr\u0173, o krituli\u0173 kiek\u012f \u2013 apie 5,08 mlrd. kubini\u0173 metr\u0173.<\/p>\n
Rezultatas \u2013 vietoje prieinamo vandens suma\u017e\u0117jimas ma\u017edaug 3,36 mlrd. kubini\u0173 metr\u0173 per metus. Paprastai tariant, dalis papildomos dr\u0117gm\u0117s, kuri\u0105 augalija i\u0161leid\u017eia \u012f atmosfer\u0105, negr\u012f\u017eta \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 teritorij\u0105 kaip lietus.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad atmosferos srautai perne\u0161a dr\u0117gm\u0119 dideliais atstumais, tod\u0117l vienas regionas gali prarasti vandens balans\u0105, o kitas \u2013 gauti papildom\u0173 krituli\u0173. D\u0117l to mi\u0161kinimo nauda pasiskirsto netolygiai.<\/p>\n
Did\u017eiausias teigiamas pokytis fiksuotas Tibeto plynauk\u0161t\u0117je, kur vandens prieinamumas did\u0117jo apie 0,38 milimetro per metus. Tuo metu rytiniame muson\u0173 regione \u0161is rodiklis ma\u017e\u0117jo apie 0,59 milimetro, o sausringame \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 regione \u2013 apie 1,14 milimetro per metus.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat nustat\u0117, kad \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 sausringas regionas d\u0117l \u017eem\u0117s dangos poky\u010di\u0173 dal\u012f dr\u0117gm\u0117s \u201eperduodavo\u201c Tibeto plynauk\u0161tei. Tai rei\u0161kia, kad vietinis mi\u0161kinimas gali prisid\u0117ti prie krituli\u0173 kitur, bet kartu didinti vandens tr\u016bkum\u0105 ten, kur med\u017eiai pasodinti.<\/p>\n
\u0160ie rezultatai siejami ir su platesne Kinijos vandens i\u0161tekli\u0173 problema: \u0161iaurin\u0117je \u0161alies dalyje sutelkta didel\u0117 gyventoj\u0173 ir \u017eem\u0117s \u016bkio dalis, ta\u010diau vandens atsarg\u0173 ten gerokai ma\u017eiau nei pietuose. Tod\u0117l vien med\u017ei\u0173 skai\u010dius ar mi\u0161k\u0173 plotas neatsako \u012f klausim\u0105, ar regionas taps atsparesnis sausroms.<\/p>\n
Mokslininkai akcentuoja, kad ekosistem\u0173 atk\u016brim\u0105 reikia vertinti kompleksi\u0161kai, derinant mi\u0161k\u0173 pl\u0117tr\u0105 su basein\u0173 valdymu, dirvo\u017eemio dr\u0117gm\u0117s apsauga ir vietovei tinkan\u010diomis r\u016b\u0161imis. Prie\u0161ingu atveju didesnis \u017eeldini\u0173 plotas gali pagerinti mikroklimat\u0105, bet kartu suma\u017einti vanden\u012f up\u0117ms, gruntiniams vandenims ar \u017eem\u0117s \u016bkiui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kinijoje pasodinti 78 mlrd. med\u017ei\u0173 padidino kritulius, ta\u010diau tyrimai rodo: d\u0117l spar\u010diau augan\u010dio i\u0161garavimo daugelyje region\u0173 vandens ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[10281,101,448,673,2177,35520,3708],"miestas":[],"class_list":["post-46011","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-dykumejimas","tag-ekologija","tag-kinija","tag-klimato-kaita","tag-krituliai","tag-miskinimas","tag-vandens-istekliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46011","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=46011"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46011\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=46011"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=46011"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=46011"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=46011"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}