Prie Taivano aptikti du senoviniai koj\u0173 kaulai pad\u0117jo i\u0161 naujo \u012fvertinti denisovie\u010di\u0173 i\u0161vaizd\u0105 ir k\u016bno sud\u0117jim\u0105. Iki \u0161iol \u0161i paslaptinga \u017emoni\u0173 gimin\u0117s at\u0161aka buvo geriausiai pa\u017e\u012fstama ne i\u0161 skelet\u0173, o i\u0161 genetini\u0173 p\u0117dsak\u0173.<\/p>\n
Kaulai, pa\u017eym\u0117ti kaip Penghu 2 ir Penghu 3, rasti j\u016bros dugne s\u0105siauryje, skirian\u010diame Taivan\u0105 ir \u017eemynin\u0119 Kinij\u0105. Juos i\u0161k\u0117l\u0117 \u017evejai, o v\u0117liau radiniai pateko \u012f Taivano Nacionalinio gamtos moksl\u0173 muziejaus rinkinius.<\/p>\n
Mokslininkai nustat\u0117, kad tai dviej\u0173 skirting\u0173 individ\u0173 \u0161launikaulio fragmentas ir blauzdikaulis. \u0160i\u0173 palaik\u0173 am\u017eius siekia ma\u017edaug 43\u201345 t\u016bkstan\u010dius met\u0173, o morfologiniai po\u017eymiai leid\u017eia sp\u0117ti, kad abu individai grei\u010diausiai buvo vyrai.<\/p>\n
Pagal rekonstrukcijas Penghu 2 gal\u0117jo siekti apie 180 centimetr\u0173 \u016bgio ir sverti apie 83 kilogramus. Penghu 3, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, gal\u0117jo b\u016bti dar stambesnis: daugiau nei 190 centimetr\u0173 \u016bgio ir sverti apie 91 kilogram\u0105.<\/p>\n
Jei \u0161ie skai\u010diavimai pasitvirtins, tai b\u016bt\u0173 vienas ai\u0161kiausi\u0173 \u012frodym\u0173, kad v\u0117lyvieji denisovie\u010diai kai kuriuose Azijos regionuose gal\u0117jo gerokai pranokti tuo metu gyvenusias \u017emoni\u0173 populiacijas. Didesnis k\u016bnas paprastai rei\u0161kia daugiau j\u0117gos ir i\u0161tverm\u0117s, o tai gal\u0117jo b\u016bti svarbu med\u017eiojant stambius gyv\u016bnus ir keliaujant dideliais atstumais ie\u0161kant maisto.<\/p>\n
Denisovie\u010di\u0173 egzistavimas patikimai patvirtintas 2010 metais, kai i\u0161 nedidelio pir\u0161to kaulo, rasto Denisovo urve Sibire, buvo i\u0161gauta DNR ir nustatyta iki tol ne\u017einoma hominin\u0173 linija. Nuo tada archeologini\u0173 palaik\u0173 rasta nedaug, tod\u0117l daug kas apie denisovie\u010dius \u017einoma i\u0161 genetikos, o ne i\u0161 i\u0161sami\u0173 anatomini\u0173 duomen\u0173.<\/p>\n
\u0160iuo po\u017ei\u016briu Penghu radiniai yra ypa\u010d svarb\u016bs, nes jie siejami su v\u0117lyvuoju denisovie\u010di\u0173 buvimo Azijoje laikotarpiu. Jie taip pat padeda u\u017epildyti sprag\u0105 apie pakran\u010di\u0173 regionus ir salas, kur iki \u0161iol duomen\u0173 buvo itin ma\u017eai.<\/p>\n
Kauluose \u012f\u017evelgiami ir bruo\u017eai, primenantys \u0161iuolaikini\u0173 \u017emoni\u0173 anatomij\u0105, pavyzd\u017eiui, ry\u0161kesnis vertikalus gr\u0117blys \u0161launikaulyje, gal\u0117j\u0119s sustiprinti koj\u0105 intensyviai judant. Tyr\u0117jai neatmeta, kad tokie pana\u0161umai gal\u0117jo atsirasti d\u0117l bendro paveld\u0117to pagrindo arba d\u0117l kontakt\u0173, nes \u017einoma, kad denisovie\u010diai ir Homo sapiens ne kart\u0105 kry\u017eminosi.<\/p>\n
B\u016btent tod\u0117l denisovie\u010di\u0173 genetinis palikimas iki \u0161iol aptinkamas dalies \u0161iuolaikini\u0173 \u017emoni\u0173 genomuose, ypa\u010d kai kuriose Azijos ir Okeanijos populiacijose. Nauji kaul\u0173 duomenys leid\u017eia \u0161\u012f genetin\u012f vaizd\u0105 papildyti konkretesn\u0117mis i\u0161vadomis apie \u016bg\u012f, svor\u012f ir fizines galimybes.<\/p>\n
Tyrim\u0173 rezultatai paskelbti kaip i\u0161ankstinis mokslinis darbas ir dar gali b\u016bti tikslinami, ta\u010diau jau dabar jie kei\u010dia diskusij\u0105 apie denisovie\u010di\u0173 biologij\u0105. Kuo daugiau toki\u0173 radini\u0173 bus atrandama, tuo ai\u0161kiau bus galima suprasti, kaip skyr\u0117si skirtingos denisovie\u010di\u0173 grup\u0117s ir kaip jos prisitaik\u0117 prie \u012fvairi\u0173 Azijos aplink\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Prie Taivano rasti 43\u201345 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 kaulai rodo, kad kai kurie denisovie\u010diai gal\u0117jo b\u016bti daugiau nei 190 cm \u016bgio ir labai stamb\u016bs.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":46099,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[15367,2239,7151,10858,6237,7152],"miestas":[],"class_list":["post-46098","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-denisovieciai","tag-genetika","tag-paleoantropologija","tag-proteomika","tag-taivanas","tag-zmogaus-evoliucija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46098","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=46098"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46098\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/46099"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=46098"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=46098"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=46098"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=46098"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}