Mokslininkai, tirdami giliai po \u017eeme esan\u010dias uolienas, aptiko netik\u0117tai gyvybing\u0105 ekosistem\u0105, kuri\u0105 dominuoja grybai. Analizuodami vanden\u012f i\u0161 duj\u0173 gr\u0119\u017eini\u0173 jie nustat\u0117 689 gryb\u0173 r\u016b\u0161is, i\u0161 kuri\u0173 13 gali b\u016bti iki \u0161iol mokslui ne\u017einomos.<\/p>\n
Tyrimas atliktas Antrim Shale formacijoje, organin\u0117mis med\u017eiagomis turtingame skal\u016bn\u0173 sluoksnyje, besidriekian\u010diame po Did\u017ei\u0173j\u0173 e\u017eer\u0173 regiono dalimi. Vandens m\u0117giniai paimti i\u0161 ma\u017edaug 200\u2013500 metr\u0173 gylio, kur s\u0105lygos i\u0161 pa\u017ei\u016bros tur\u0117t\u0173 b\u016bti nepalankios sud\u0117tingesnei gyvybei.<\/p>\n
Genetin\u0117 analiz\u0117 ir mikroskopiniai steb\u0117jimai parod\u0117, kad viename la\u0161e po\u017eeminio vandens gali b\u016bti apie 250 gryb\u0173 l\u0105steli\u0173. Toks kiekis prilygsta tam, kas neretai aptinkama j\u016bros vandens la\u0161e, o tai leid\u017eia manyti, kad giliai po \u017eeme vyksta aktyv\u016bs biologiniai procesai.<\/p>\n
Grybai nebuvo vieninteliai \u0161io pasaulio gyventojai. M\u0117giniuose rasta ir kit\u0173 smulki\u0173 organizm\u0173, \u012fskaitant tardigradas bei ma\u017eas kirm\u0117les, o tai rodo, kad \u0161imtus metr\u0173 po \u017eeme gali veikti labiau susij\u0119s maisto grandin\u0117s tinklas, nei manyta anks\u010diau.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau svarbus ir vandens am\u017eius. Izotopiniai matavimai leid\u017eia spr\u0119sti, kad dalis \u0161io vandens paskutin\u012f kart\u0105 su pavir\u0161iumi gal\u0117jo kontaktuoti ma\u017edaug prie\u0161 11 000 met\u0173, kai tirpo paskutinio ledynme\u010dio ledynai.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, vanduo \u012f uolienas grei\u010diausiai pateko per nat\u016bralias poras ir ply\u0161ius, kartu nusine\u0161damas mikroorganizmus, kurie v\u0117liau prisitaik\u0117 prie nuolatin\u0117s tamsos ir ribot\u0173 i\u0161tekli\u0173. Tokiose terp\u0117se gyvyb\u0117 gali remtis ne fotosinteze, o organin\u0117s med\u017eiagos skaidymu ir sud\u0117tingais biocheminiais virsmais.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ie atradimai gali b\u016bti svarb\u016bs geriau suprasti anglies apytak\u0105. Gilumin\u0117s uolienos kaupia didelius organin\u0117s med\u017eiagos kiekius, o jose gyvenantys mikroorganizmai, \u012fskaitant grybus, gali prisid\u0117ti prie anglies ir kit\u0173 element\u0173 transformacij\u0173.<\/p>\n
Komanda neapsiribojo vien DNR nustatymu. I\u0161 gili\u0173j\u0173 sluoksni\u0173 pavyko izoliuoti ir laboratorijoje i\u0161auginti daugiau nei 200 gryb\u0173 tip\u0173, taip sukuriant pirm\u0105 vie\u0161ai prieinam\u0105 gilaus podirvio gryb\u0173 kolekcij\u0105, saugom\u0105 Mi\u010digano universiteto herbariume.<\/p>\n
Dabar mokslininkai planuoja tikslinti, kokias savybes \u0161ie organizmai turi ir ar jos gal\u0117t\u0173 b\u016bti pritaikomos prakti\u0161kai. Viena i\u0161 kryp\u010di\u0173 yra j\u0173 geb\u0117jimas skaidyti sunkiai yrant\u012f substrat\u0105, \u012fskaitant skal\u016bnus, angl\u012f, naftos komponentus ar net kai kurias plastiko r\u016b\u0161is, kas ateityje gal\u0117t\u0173 b\u016bti aktualu biotechnologijoms ir tar\u0161os ma\u017einimui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai 200\u2013500 metr\u0173 gylyje aptiko gryb\u0173 kupin\u0105 ekosistem\u0105: nustatyta 689 r\u016b\u0161ys, o dalis j\u0173 gali b\u016bti iki \u0161iol ne\u017einomos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":46230,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[33740,4573,347,35691,35690,32509],"miestas":[],"class_list":["post-46229","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antrim-shale","tag-didieji-ezerai","tag-grybai","tag-isme-journal","tag-micigano-universitetas","tag-pozeminiai-vandenys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46229","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=46229"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46229\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/46230"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=46229"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=46229"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=46229"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=46229"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}