Gamtos rei\u0161kinys, liaudyje vadinamas velnio ratais ar pasak\u0173 ratilais, ilg\u0105 laik\u0105 atrod\u0117 tarsi m\u012fsl\u0117: pievose ar mi\u0161ko aik\u0161tel\u0117se grybai i\u0161dygsta beveik taisyklingu \u017eiedu. Naujas tyrimas parod\u0117, kad tikrasis atsakymas slypi ne vir\u0161 \u017eem\u0117s, o dirvo\u017eemyje, kur driekiasi pagrindin\u0117 grybo dalis.<\/p>\n
Tyrimui vadovavo Stokholmo universiteto mikolog\u0117 Hanna Johannesson. Komanda analizavo du nat\u016braliai susiformavusius ratilus, rastus Upsalos kapin\u0117se, ir pasirinko vien\u0105 da\u017eniausi\u0173 toki\u0173 \u017eied\u0173 \u201ekaltinink\u0173\u201c \u2013 pievagryb\u012f Marasmius oreades.<\/p>\n
Vietoje to, kad vertint\u0173 tik matomus vaisiak\u016bnius, mokslininkai \u0117m\u0117 dirvo\u017eemio m\u0117ginius skirtingose ratilo vietose ir ie\u0161kojo grybo genetin\u0117s med\u017eiagos. Did\u017eiausia \u0161io grybo DNR koncentracija aptikta ratilo pakra\u0161tyje, ypa\u010d i\u0161orin\u0117je briaunoje, o ratilo viduje ji smuko beveik iki fono lygio.<\/p>\n
Tokie duomenys rodo, kad \u017eied\u0105 suformuoja ne vien sporadinis gryb\u0173 i\u0161kilimas pavir\u0161iuje. Po \u017eeme grybo grybiena i\u0161 ties\u0173 sudaro \u017eiedin\u0119 strukt\u016br\u0105, o aktyviausia augimo zona laikui b\u0117gant slenka \u012f i\u0161or\u0119, tod\u0117l ratilai pama\u017eu did\u0117ja.<\/p>\n
Esminis klausimas buvo kitas: kod\u0117l grybas neapauga visos teritorijos tolygiai, o \u201epasirenka\u201c \u017eied\u0105? Publikacijoje \u017eurnale Royal Society Open Science autoriai aptar\u0117 kelis scenarijus, ta\u010diau labiausiai j\u0173 rezultatus atitiko vadinamoji pereinamosios ugnies hipotez\u0117.<\/p>\n
Pagal \u0161i\u0105 id\u0117j\u0105, dirva u\u017e aktyvaus grybienos kra\u0161to kuriam laikui tampa ma\u017eiau palanki augimui. Grybas tarsi traukiasi nuo s\u0105lyg\u0173, kurias pats palieka, ir ie\u0161ko naujos, dar nepaveiktos terp\u0117s, tod\u0117l jo augimas persikelia \u012f i\u0161or\u0119 ir formuoja vis platesn\u012f \u017eied\u0105.<\/p>\n
Kas konkre\u010diai pablogina s\u0105lygas \u201eu\u017enugaryje\u201c, dar n\u0117ra galutinai ai\u0161ku. Vienas paai\u0161kinim\u0173 \u2013 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 i\u0161sekimas, kai grybiena i\u0161naudoja vietinius i\u0161teklius ir juda ten, kur j\u0173 daugiau. Kita galimyb\u0117 \u2013 grybo i\u0161skiriamos chemin\u0117s med\u017eiagos, kurios laikinai slopina tolesn\u012f augim\u0105 jau \u201epraeitoje\u201c dirvoje.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokie tyrimai svarb\u016bs ne vien smalsumui patenkinti. Grybienos augimo dinamika ir jos s\u0105veika su dirvo\u017eemiu siejasi su maistmed\u017eiagi\u0173 apytaka ekosistemose, dirvos b\u016bkle bei biologine \u012fvairove, o DNR analiz\u0117 dirvo\u017eemyje vis da\u017eniau tampa pagrindiniu \u012frankiu tyrin\u0117jant nematom\u0105 po\u017eemin\u012f pasaul\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas parod\u0117, kad \u201evelnio ratai\u201c susidaro d\u0117l po \u017eeme \u017eiedu augan\u010dios grybienos, kuri traukiasi nuo laikinai suprast\u0117jusios dirvos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":46333,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[710,347,20120,13984,32720,6342,35765],"miestas":[],"class_list":["post-46332","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-dirvozemis","tag-grybai","tag-grybiena","tag-mikologija","tag-royal-society-open-science","tag-stokholmo-universitetas","tag-uppsala"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46332","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=46332"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46332\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/46333"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=46332"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=46332"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=46332"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=46332"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}