1905 metais Havajuose, siekiant suma\u017einti uod\u0173 platinam\u0173 lig\u0173 rizik\u0105, \u012f vietinius g\u0117lavandenius telkinius buvo \u012fve\u017eta gambuziija, dar vadinama uod\u017eia\u017euve. Tuo metu sprendimas atrod\u0117 prakti\u0161kas: ma\u017ea, greitai besidauginanti \u017euvis tur\u0117jo maitintis uod\u0173 lervomis ir taip pad\u0117ti \u017eem\u0117s \u016bkiui bei gyvenviet\u0117ms.<\/p>\n
Ta\u010diau ilgainiui paai\u0161k\u0117jo, kad gambuziija n\u0117ra siaurai specializuota. Ji \u0117m\u0117 med\u017eioti ir kitus smulkius vandens organizmus, konkuruoti d\u0117l maisto, o kai kuriose vietose tapo dominuojan\u010dia r\u016b\u0161imi, pakeitusia vietini\u0173 ekosistem\u0173 pusiausvyr\u0105.<\/p>\n
Kod\u0117l gambuziija taip greitai plinta?<\/p>\n
Gamtosauginink\u0173 vertinimu, gambuziija yra didel\u0117s ekologin\u0117s rizikos invazin\u0117 r\u016b\u0161is, nes lengvai prisitaiko prie skirtingos temperat\u016bros ir prasto vandens kokyb\u0117s. Ji taip pat gali i\u0161tverti ma\u017e\u0105 deguonies kiek\u012f, tod\u0117l i\u0161gyvena ten, kur daliai vietini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 s\u0105lygos tampa per sud\u0117tingos.<\/p>\n
Dar vienas svarbus veiksnys yra jos dauginimosi strategija: patel\u0117s atsiveda gyvus jauniklius. Tai rei\u0161kia, kad net viena apvaisinta \u017euvis, patekus \u012f atskirt\u0105 telkin\u012f, per palyginti trump\u0105 laik\u0105 gali suformuoti nauj\u0105 populiacij\u0105.<\/p>\n
Sm\u016bgis Havaj\u0173 endemin\u0117ms r\u016b\u0161ims<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 \u017eal\u0105 patyr\u0117 Havaj\u0173 endemin\u0117s laum\u017eirgi\u0173 r\u016b\u0161ys, kuri\u0173 lervos vystosi g\u0117lavandeniuose upeliuose ir u\u017eutekiuose. Kai kuriuose auk\u0161tum\u0173 ruo\u017euose istori\u0161kai beveik nebuvo \u017euv\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173, tod\u0117l vietiniai vabzd\u017eiai netur\u0117jo pakankamai laiko evoliuci\u0161kai prisitaikyti prie naujos gr\u0117sm\u0117s.<\/p>\n
Gambuziijai i\u0161plintant \u012f vidurupius ir \u017eemupius, pa\u017eeid\u017eiamiausios tapo laum\u017eirgi\u0173 lervos, gyvenan\u010dios ramesniame vandenyje prie krant\u0173. D\u0117l to kai kuri\u0173 ret\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 arealas susitrauk\u0117, o atskirose salose j\u0173 populiacijos priart\u0117jo prie i\u0161nykimo ribos.<\/p>\n
\u017dala neapsiriboja vien vabzd\u017eiais. Gambuziija konkuruoja su vietin\u0117mis \u017euvimis ir minta kitais smulkiais bestuburiais, \u012fskaitant vietines g\u0117lavandeni\u0173 kreve\u010di\u0173 r\u016b\u0161is, kurios svarbios ekosistemoms, nes padeda reguliuoti dumbli\u0173 augim\u0105 ir palaikyti nat\u016bral\u0173 telkini\u0173 \u201evalym\u0105si\u201c.<\/p>\n
Kod\u0117l invazin\u0119 \u017euv\u012f sunku suvaldyti?<\/p>\n
Praktikoje i\u0161gaudyti gambuziij\u0105 sud\u0117tinga d\u0117l tarpusavyje susijusi\u0173 upeli\u0173, drena\u017eo kanal\u0173 ir vandens keli\u0173 tinklo. Kai invazin\u0117 r\u016b\u0161is \u012fsitvirtina keliuose telkiniuose, jos plitimas gali vykti pakartotinai net ir po lokali\u0173 kontrol\u0117s priemoni\u0173.<\/p>\n
Cheminiai metodai da\u017enai vertinami kaip rizikingi, nes gali pakenkti ir vietin\u0117ms r\u016b\u0161ims bei bendram vandens telkini\u0173 biologiniam stabilumui. Tod\u0117l taikomos priemon\u0117s da\u017eniausiai orientuotos \u012f prevencij\u0105 ir jautriausi\u0173 buveini\u0173 apsaug\u0105, pavyzd\u017eiui, nat\u016brali\u0173 barjer\u0173 i\u0161naudojim\u0105 ar dirbtini\u0173 u\u017etvar\u0173 \u012frengim\u0105, kad \u017euvys nepasiekt\u0173 auk\u0161tupi\u0173.<\/p>\n
\u0160i istorija da\u017enai minima kaip pamoka, kad biologin\u0117s kontrol\u0117s sprendimai, nors ir patraukl\u016bs d\u0117l ma\u017eesni\u0173 ka\u0161t\u0173, gali tur\u0117ti ilgalaiki\u0173 pasekmi\u0173. \u0160iandien invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 valdymas vis da\u017eniau remiasi grie\u017etesniu rizikos vertinimu, nuolatine steb\u0117sena ir taisykle, kad naujos r\u016b\u0161ys \u012f ekosistemas neturi b\u016bti \u012fleid\u017eiamos be ai\u0161kiai pagr\u012fsto, moksli\u0161kai \u012fvertinto plano.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
1905 metais \u012f Havajus atgabenta uod\u017eia\u017euv\u0117 tur\u0117jo ma\u017einti uod\u0173 kiek\u012f, bet tapo invazine r\u016b\u0161imi ir prisid\u0117jo prie vietini\u0173 ekosistem\u0173 nykimo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,151,2597,14043,3686,35858,35857],"miestas":[],"class_list":["post-46472","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-gamtosauga","tag-havajai","tag-invazines-rusys","tag-laumzirgiai","tag-uodziazuves"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46472","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=46472"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46472\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=46472"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=46472"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=46472"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=46472"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}