1980 metais \u012f Tiritiri Matangi sal\u0105 netoli Okland\u043e atvyko dirbti \u0161vyturio pri\u017ei\u016br\u0117tojas R\u0117jus Volteris. Po ketveri\u0173 met\u0173 \u0161vyturys buvo automatizuotas, tod\u0117l jo pareigyb\u0117 tapo nebereikalinga, ta\u010diau vyras nusprend\u0117 i\u0161 salos nei\u0161vykti.<\/p>\n
Vietoje gr\u012f\u017eimo \u012f \u017eemyn\u0105 jis \u012fsitrauk\u0117 \u012f vien\u0105 ambicingiausi\u0173 Naujosios Zelandijos gamtos atk\u016brimo iniciatyv\u0173. Ilgainiui Volteris tapo vienu \u017emoni\u0173, pad\u0117jusi\u0173 paversti buvusias ganyklas saugoma teritorija, gars\u0117jan\u010dia sugr\u012f\u017eusia vietine biologine \u012fvairove.<\/p>\n
Per de\u0161imtmet\u012f saloje pasodinta 283 000 vietini\u0173 med\u017ei\u0173 ir kr\u016bm\u0173.<\/p>\n
Iki atk\u016brimo darb\u0173 Tiritiri Matangi de\u0161imtme\u010dius buvo naudojama \u017eem\u0117s \u016bkiui, o intensyvus ganymas ir buveini\u0173 suskaidymas l\u0117tino nat\u016bral\u0173 mi\u0161ko atsigavim\u0105. Nors gyvuli\u0173 ganymas sustabdytas 1972 metais, laukin\u0117 gamta neatsistat\u0117 taip greitai, kaip tik\u0117tasi, tod\u0117l nuspr\u0119sta imtis aktyvios atk\u016brimo programos.<\/p>\n
Nuo 1984 iki 1994 met\u0173 t\u016bkstan\u010diai savanori\u0173 rinko s\u0117klas, augino sodinukus ir buvusiose ganyklose sodino vietines r\u016b\u0161is. Per \u0161\u012f laikotarp\u012f pasodinta 283 000 vietini\u0173 med\u017ei\u0173 ir kr\u016bm\u0173, o susiformav\u0119s mi\u0161kas galiausiai u\u017e\u0117m\u0117 apie 64 proc. salos ploto.<\/p>\n
Mi\u0161ko atk\u016brimas buvo tik dalis plano: kad vietin\u0117s r\u016b\u0161ys gal\u0117t\u0173 sugr\u012f\u017eti, reik\u0117jo spr\u0119sti invazini\u0173 ir introdukuot\u0173 gyv\u016bn\u0173 problem\u0105. 1993 metais saloje sunaikinta Ramiojo vandenyno \u017eiurki\u0173 populiacija, o v\u0117liau prad\u0117ta kryptinga vietini\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 ir ropli\u0173 reintrodukcija.<\/p>\n
\u012e sal\u0105 buvo gr\u0105\u017einta 11 vietini\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ir trys ropli\u0173 r\u016b\u0161ys, o teritorija tapo svarbia edukacine ir gamtosaugine erdve. Tokie projektai Naujojoje Zelandijoje vertinami kaip itin reik\u0161mingi, nes \u0161alyje vietines r\u016b\u0161is ypa\u010d stipriai veikia pl\u0117\u0161r\u016bnai, atgabenti \u017emogaus.<\/p>\n
Specialistams teko nuolat steb\u0117ti ir augalij\u0105: tyrimai rod\u0117, kad dalis atsirandan\u010di\u0173 nauj\u0173 augal\u0173 gali elgtis kaip pikt\u017eol\u0117s ir stelbti vietines r\u016b\u0161is. Kartu pasteb\u0117ta, kad kai kurios anks\u010diau registruotos r\u016b\u0161ys, tik\u0117tina, i\u0161nyko, tod\u0117l vienkartin\u0117 akcija \u010dia neveikia, b\u016btinas ilgalaikis monitoringas.<\/p>\n
R\u0117jus Volteris, gerai pa\u017einoj\u0119s sal\u0105 ir jos infrastrukt\u016br\u0105, tapo svarbia praktine atrama atk\u016brimo darbams, kai \u0161vyturio prie\u017ei\u016bra nebereikalavo \u017emogaus. Jis Tiritiri Matangi praleido i\u0161 viso 26 metus ir \u012f pensij\u0105 i\u0161\u0117jo 2006 metais.<\/p>\n
Volteris mir\u0117 2023 metais, o jo vardas \u0161iandien da\u017enai minimas kalbant ne tik apie \u0161vyturio istorij\u0105, bet ir apie salos virsm\u0105. Tiritiri Matangi pavyzdys rodo, kad automatizacija gali panaikinti darbo vietas, ta\u010diau kartu atverti nauj\u0105 krypt\u012f bendruomenei ir aplinkai, jei atsiranda \u017emoni\u0173, pasiry\u017eusi\u0173 imtis ilgalaikio darbo.<\/p>\n
Pastaraisiais metais gamtos atk\u016brimo projektai vis da\u017eniau remiasi ne tik masiniu sodinimu, bet ir ekosistem\u0173 atsparumo didinimu: invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 kontrole, buveini\u0173 jungiamumu, r\u016b\u0161i\u0173 gr\u0105\u017einimu ir nuosekliu steb\u0117jimu. Tiritiri Matangi istorija i\u0161lieka viena ai\u0161kiausi\u0173 iliustracij\u0173, kad atkurti gamt\u0105 \u012fmanoma, ta\u010diau tai reikalauja de\u0161imtme\u010di\u0173 ir nuolatin\u0117s prie\u017ei\u016bros.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tiritiri Matangi sala prie Okland\u043e per kelis de\u0161imtme\u010dius i\u0161 ganykl\u0173 virto gamtos prieglobs\u010diu \u2013 svarb\u0173 vaidmen\u012f suvaidino lik\u0119s \u0161vyturio sargas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,101,3686,4468,12059,7964,35861],"miestas":[],"class_list":["post-46474","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-invazines-rusys","tag-misku-atkurimas","tag-naujoji-zelandija","tag-svyturiai","tag-tiritiri-matangi"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46474","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=46474"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46474\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=46474"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=46474"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=46474"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=46474"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}