Kiekvien\u0105 vasaros pabaig\u0105 socialiniuose tinkluose v\u0117l atgyja senas posakis: jei \u0161ermuk\u0161nis (p\u012bl\u0101dzis) pilnas uog\u0173, \u017eiema b\u016bsianti at\u0161iauri. Ry\u0161kiai raudonais kek\u0117mis nusagstyti med\u017eiai i\u0161ties atrodo \u012fsp\u016bdingai, ta\u010diau mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra patikimas b\u016bdas prognozuoti art\u0117jan\u010dios \u017eiemos orus.<\/p>\n
Ekolog\u0173 ir fenologijos tyrimai rodo, kad uog\u0173 gaus\u0105 daug labiau lemia pra\u0117jusi\u0173 ir einam\u0173j\u0173 met\u0173 s\u0105lygos, o ne ateities \u0161al\u010diai. Svarbiausi veiksniai yra s\u0117kmingas \u017eyd\u0117jimas, pakankamai saul\u0117s, dr\u0117gm\u0117s balansas, apdulkinimo s\u0105lygos ir tai, kiek energijos medis sukaup\u0117 vegetacijos metu.<\/p>\n
\u0160ermuk\u0161niai negali \u201enusp\u0117ti\u201c, kokie orai bus po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173, nes augalai reaguoja \u012f jau \u012fvykusius poky\u010dius, o ne \u012f b\u016bsimus atmosferos procesus. Be to, gausaus der\u0117jimo metai daugeliui med\u017ei\u0173 ir kr\u016bm\u0173 b\u016bdingi bangomis, kai po dosnesnio sezono da\u017enai seka ramesnis.<\/p>\n
\u0160io \u012fsitikinimo \u0161aknys grei\u010diausiai yra praktin\u0117s. \u0160ermuk\u0161nio uogos yra svarbus maisto \u0161altinis daugeliui pauk\u0161\u010di\u0173, ypa\u010d v\u0117lyv\u0105 ruden\u012f ir \u017eiem\u0105, tod\u0117l \u017emon\u0117s seniau pasteb\u0117davo: kai uog\u0173 daug, pauk\u0161\u010diai j\u0173 lesa ilgiau ir da\u017eniau laikosi ar\u010diau sodyb\u0173.<\/p>\n
I\u0161 to nat\u016braliai gim\u0117 mintis, kad gamta es\u0105 i\u0161 anksto \u201eruo\u0161iasi\u201c sunkiai \u017eiemai. Vis d\u0117lto toks ry\u0161ys n\u0117ra prie\u017eastinis: uog\u0173 gausa nerodo, kad bus daugiau \u0161al\u010di\u0173 ar sniego, ji rodo, kad augalui palankiai susiklost\u0117 augimo ir der\u0117jimo s\u0105lygos.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad skirtinguose regionuose egzistuoja ir visi\u0161kai prie\u0161ingos interpretacijos. Pavyzd\u017eiui, dalyje \u0160iaur\u0117s Europos tradicij\u0173 pasitaiko ai\u0161kinimas, jog gausus \u0161ermuk\u0161ni\u0173 derlius kaip tik rei\u0161kia \u0161velnesn\u0119 ar ma\u017eiau snieging\u0105 \u017eiem\u0105, o tai tik dar labiau parodo, kad tai labiau kult\u016brin\u0117 tradicija nei patikima prognoz\u0117.<\/p>\n
Nors \u0161ermuk\u0161ni\u0173 uogos n\u0117ra \u017eiemos \u201ebarometras\u201c, jos gali daug pasakyti apie ekosistem\u0105. Gausus derlius yra reik\u0161mingas maisto resursas, galintis keisti pauk\u0161\u010di\u0173 mitybos pasirinkimus ir net migracijos elgsen\u0105, nes dalis r\u016b\u0161i\u0173 ilgiau u\u017esib\u016bna ten, kur maisto netr\u016bksta.<\/p>\n
Meteorologai pabr\u0117\u017eia, kad ilgalaik\u0117s \u017eiemos prognoz\u0117s remiasi atmosferos cirkuliacijos, vandenyn\u0173 ir kit\u0173 klimato veiksni\u0173 analize, o ne pavieniais gamtos \u017eenklais. Liaudi\u0161ki steb\u0117jimai i\u0161lieka \u012fdomi kult\u016bros dalis, ta\u010diau kasdieniams sprendimams patikimiau sekti profesionalias prognozes ir sezonines ap\u017evalgas.<\/p>\n
Tod\u0117l jei \u0161iemet \u0161ermuk\u0161niai tiesiog raudonuoja nuo uog\u0173, tai pirmiausia \u017eenklas, kad med\u017eiams buvo palank\u016bs metai. O ar \u017eiema bus at\u0161iauri, lemia visai kiti procesai, kuri\u0173 uog\u0173 kek\u0117se neperskaitysi.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160ermuk\u0161niai pilni uog\u0173 da\u017enai laikomi at\u0161iaurios \u017eiemos \u017eenklu, ta\u010diau mokslas ai\u0161kina, kad tai grei\u010diau palanki\u0173 augimo s\u0105lyg\u0173 pasekm\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[36034,2179,2178,672,36033,36032],"miestas":[],"class_list":["post-46703","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sodas-ir-darzas","tag-fenologija","tag-klimatas","tag-meteorologija","tag-pauksciai","tag-sermuksniai","tag-ziema"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46703","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=46703"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46703\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=46703"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=46703"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=46703"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=46703"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}