{"id":46751,"date":"2026-08-18T11:20:23","date_gmt":"2026-08-18T11:20:23","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/18\/dunojus-nuseko-iki-rekordu-is-lektuvo-matyti-milziniskos-smelio-salos-ir-naujos-vagos\/"},"modified":"2026-08-18T11:20:23","modified_gmt":"2026-08-18T11:20:23","slug":"dunojus-nuseko-iki-rekordu-is-lektuvo-matyti-milziniskos-smelio-salos-ir-naujos-vagos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/18\/dunojus-nuseko-iki-rekordu-is-lektuvo-matyti-milziniskos-smelio-salos-ir-naujos-vagos\/","title":{"rendered":"Dunojus nuseko iki rekord\u0173: i\u0161 l\u0117ktuvo matyti mil\u017eini\u0161kos sm\u0117lio salos ir naujos vagos"},"content":{"rendered":"<p>Dunojus \u0161i\u0105 vasar\u0105 susid\u016br\u0117 su vienu ry\u0161kiausi\u0173 ma\u017eo vandeningumo laikotarpi\u0173 per kelis pastaruosius de\u0161imtme\u010dius. D\u0117l u\u017esit\u0119susios sausros ir kar\u0161\u010dio kai kuriose atkarpose did\u017eiul\u0117 up\u0117 vizualiai primena siauresn\u0119, vingiuojan\u010di\u0105 vag\u0105, o vandens lygio kritim\u0105 i\u0161ry\u0161kina i\u0161kil\u0119 sm\u0117lio plotai.<\/p>\n<p>Rumunijoje, vir\u0161 Teleormano apskrities, keleivinio l\u0117ktuvo keleivi\u0173 darytose nuotraukose ai\u0161kiai matyti sm\u0117lio s\u0105na\u0161\u0173 suformuotos salos ir atsi\u0161akojusios srov\u0117s. Tokie vaizdai paprastai pasirodo tik tada, kai vandens lygis krenta tiek, kad atsiveria dugne susikaupusios nuos\u0117dos ir susiformuoja laikinos salpos.<\/p>\n<p>Remiantis Rumunijoje fiksuotais hidrologiniais duomenimis, rugpj\u016b\u010dio 16\u201317 dienomis Dunojumi \u012f \u0161al\u012f \u012ftekan\u010dio vandens debitas suma\u017e\u0117jo iki ma\u017edaug 1 350 kubini\u0173 metr\u0173 per sekund\u0119. Tai gerokai ma\u017eiau nei daugiametis rugpj\u016b\u010dio vidurkis, siekiantis apie 3 900 kubini\u0173 metr\u0173 per sekund\u0119.<\/p>\n<p>Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis srautas gali smukti dar labiau, iki ma\u017edaug 1 300 kubini\u0173 metr\u0173 per sekund\u0119. Toks debitas rei\u0161kia ne tik ma\u017eesn\u012f vandens kiek\u012f, bet ir spartesn\u012f seklum\u0173 plitim\u0105, didesn\u0119 laivybos trikd\u017ei\u0173 rizik\u0105 bei sud\u0117tingesnes s\u0105lygas uostams ir krovini\u0173 gabenimui upe.<\/p>\n<h2 class=\"article__like-h2\">Kod\u0117l Dunojus sekl\u0117ja?<\/h2>\n<p>Ekspertai pagrindine prie\u017eastimi \u012fvardija ilgai trunkan\u010dias kar\u0161\u010dio bangas ir krituli\u0173 stygi\u0173 Centrin\u0117je Europoje, kurios ma\u017eina intak\u0173 pritek\u0117jim\u0105. Auk\u0161ta oro temperat\u016bra taip pat didina garavim\u0105, tod\u0117l vandens netenkama grei\u010diau, nei jis sp\u0117ja pasipildyti.<\/p>\n<p>Papildomas veiksnys yra \u0161ylantis klimatas Alp\u0117se, i\u0161 kuri\u0173 tradici\u0161kai atkeliaudavo dalis up\u0117s \u201eatsarg\u0173\u201c per sniego ir ledyn\u0173 tirpsm\u0105. Ma\u017e\u0117jant sniego dangai ir ledynams, silpn\u0117ja sezoninis vandens papildymas, kuris anks\u010diau bent i\u0161 dalies amortizuodavo sausras.<\/p>\n<h2 class=\"article__like-h2\">Pasekm\u0117s regionui: nuo laivybos iki energetikos<\/h2>\n<p>Ma\u017eas Dunojus daugelyje \u0161ali\u0173 rei\u0161kia ne tik \u012fsp\u016bdingus vaizdus, bet ir praktines problemas. Sekl\u0117jant upei, laivams tenka ma\u017einti krovin\u012f, keisti mar\u0161rutus ar laukti palankesni\u0173 s\u0105lyg\u0173, o tai brangina logistik\u0105 ir trikdo tiekimo grandines.<\/p>\n<p>Kai kuriose atkarpose vandeniui atsitraukus i\u0161ry\u0161k\u0117ja seniai nuskend\u0119 objektai, \u012fskaitant istorini\u0173 laikotarpi\u0173 laivus. \u017demas vandens lygis taip pat gali apsunkinti energetikos sektori\u0173, ypa\u010d ten, kur up\u0117s srautas susij\u0119s su hidroenergetika ar au\u0161inimo vandens poreikiu pramon\u0117je.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Dunojus Rumunijoje nuseko iki itin \u017eemo lygio: i\u0161 l\u0117ktuvo matyti sm\u0117lio salos, o vandens debitas gerokai ma\u017eesnis u\u017e daugiamet\u012f vidurk\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[25254,101,34121,13263,673,2752,4896],"miestas":[],"class_list":["post-46751","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-dunojus","tag-ekologija","tag-hidrologija","tag-karscio-banga","tag-klimato-kaita","tag-rumunija","tag-sausra"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46751","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=46751"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46751\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=46751"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=46751"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=46751"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=46751"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}