Klimato kaitos nulemti ekstremal\u016bs rei\u0161kiniai, tokie kaip kar\u0161\u010dio bangos, staigios li\u016btys ir potvyniai, vis da\u017eniau tampa kasdienybe Europos miestuose. Prie j\u0173 prisideda ir kitos rizikos, \u012fskaitant energetikos sutrikimus, pandemijas ar civilin\u0117s saugos gr\u0117smes, tod\u0117l miestams reikia ne tik ma\u017einti tar\u0161\u0105, bet ir didinti atsparum\u0105.<\/p>\n
Kauno technologijos universiteto (KTU) Architekt\u016bros ir statybos instituto mokslininkai Liucijus Dringelis ir Evaldas Ramanauskas pristato koncepcij\u0105, kuri\u0105 vadina urbol\u0105stele. Tai naujas urbanistin\u0117s strukt\u016bros vienetas, turintis veikti kaip savaranki\u0161ka, ai\u0161kiai suplanuota miesto dalis su stipriu \u017ealiuoju centru ir kasdien\u0117ms bei krizin\u0117ms situacijoms pritaikyta infrastrukt\u016bra.<\/p>\n
Id\u0117jos autoriai pabr\u0117\u017eia, kad dabartin\u0117 pl\u0117tra Lietuvoje da\u017enai i\u0161skaido teritorijas, didina urbanistin\u0119 driek\u0105 ir spaud\u017eia \u017eeldynus. Tokia kryptis, j\u0173 vertinimu, silpnina miest\u0173 geb\u0117jim\u0105 amortizuoti kar\u0161t\u012f, suvaldyti li\u016b\u010di\u0173 vanden\u012f ir u\u017etikrinti gyventojams pasiekiamas vie\u0161\u0105sias paslaugas.<\/p>\n
Urbol\u0105stel\u0117 apibr\u0117\u017eiama kaip 40\u201360 hektar\u0173 ploto urbanistinis kompleksas, kur\u012f i\u0161 i\u0161or\u0117s ribot\u0173 vie\u0161ojo transporto gatv\u0117s, o viduje dominuot\u0173 p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 ry\u0161iai ir \u017eeldynai. Koncepcija remiasi bionikos logika: kaip biologin\u0117 l\u0105stel\u0117 turi apvalkal\u0105 ir branduol\u012f, taip mieste si\u016blomas vienetas tur\u0117t\u0173 ai\u0161kias ribas ir centrin\u012f branduol\u012f.<\/p>\n
Centrinis elementas b\u016bt\u0173 daugiafunkcis \u017ealiasis branduolys, skirtas poilsiui, bendruomen\u0117s veikloms ir kasdieniam paslaug\u0173 pasiekiamumui. Kartu \u010dia numatoma ir civilin\u0117s saugos funkcija, kad krizi\u0173 atveju teritorija tur\u0117t\u0173 vietas susitelkimui, ry\u0161iui ir pagrindiniams poreikiams u\u017etikrinti.<\/p>\n
Pagal mokslinink\u0173 pateikiamus skai\u010diavimus, vienoje urbol\u0105stel\u0117je, priklausomai nuo u\u017estatymo intensyvumo ir auk\u0161tingumo, gal\u0117t\u0173 gyventi apie 7 000\u201315 000 \u017emoni\u0173. I\u0161 keli\u0173 urbol\u0105steli\u0173 b\u016bt\u0173 formuojamas didesnis gyvenamasis rajonas, kuriame atsirast\u0173 ir platesnio masto traukos objektai.<\/p>\n
Vienas esmini\u0173 princip\u0173 yra transporto sraut\u0173 atskyrimas nuo vidini\u0173 gyvenam\u0173j\u0173 erdvi\u0173. Automobili\u0173 stov\u0117jimas ir intensyvesnis eismas b\u016bt\u0173 telkiami ar\u010diau aptarnaujan\u010di\u0173 gatvi\u0173, o kvartal\u0173 viduje prioritetas teikiamas saugioms p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 jungtims ir \u017eeldynams.<\/p>\n
Taip siekiama kurti aplink\u0105, kurioje kasdieniai mar\u0161rutai iki \u017ealiojo centro ar vie\u0161ojo transporto b\u016bt\u0173 trumpi ir patog\u016bs p\u0117s\u010diomis. Koncepcijoje minimas 5\u201310 minu\u010di\u0173 pasiekiamumo principas, kai svarbiausios paslaugos ir vie\u0161osios erdv\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti pasiekiamos be automobilio.<\/p>\n
\u017deldyn\u0173 vaidmuo \u010dia neapsiriboja estetika. Miest\u0173 prisitaikymo praktikoje \u017ealiosios erdv\u0117s vertinamos kaip viena veiksmingiausi\u0173 priemoni\u0173 ma\u017einti miesto \u0161ilumos salos efekt\u0105, gerinti oro kokyb\u0119 ir sugerti li\u016b\u010di\u0173 vanden\u012f, ma\u017einant pavir\u0161ini\u0173 nuotek\u0173 perkrov\u0105.<\/p>\n
Pastaraisiais metais Europoje daug\u0117ja sprendim\u0173, kurie miestus ver\u010dia planuoti kompakti\u0161kiau ir ar\u010diau kasdieni\u0173 paslaug\u0173. Vis pla\u010diau taikomi kvartal\u0173 atnaujinimo, \u017eali\u0173j\u0173 koridori\u0173 ir lietaus vandens sulaikymo sprendimai, o taip pat stiprinami civilin\u0117s saugos reikalavimai vie\u0161osioms erdv\u0117ms ir pastatams.<\/p>\n
KTU mokslinink\u0173 si\u016bloma urbol\u0105stel\u0117 \u0161ias kryptis sujungia \u012f vien\u0105 planavimo logik\u0105, kur atsparumas klimato kaitai, patogus jud\u0117jimas ir bendruomen\u0117s infrastrukt\u016bra numatomi i\u0161 anksto, o ne paliekami pavieniams projektams. Tokia strukt\u016bra, j\u0173 teigimu, gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti miestams veikti kaip vientisai suplanuota sistema, o ne kaip atskir\u0173 sklyp\u0173 ir pastat\u0173 rinkinys.<\/p>\n
Id\u0117ja parengta vykdant Lietuvos mokslo tarybos u\u017esakymu \u012fgyvendinam\u0105 projekt\u0105, kuriame vertinamos klimato kaitos prognoz\u0117s ir j\u0173 \u012ftaka gyvenam\u0173j\u0173 vietovi\u0173 planavimui. KTU pa\u017eymi, kad pateikiama schema yra modelin\u0117 ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti pritaikoma konkre\u010dioms gamtin\u0117ms bei urbanistin\u0117ms s\u0105lygoms, i\u0161laikant pagrindinius tvarumo ir saugumo principus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
KTU mokslininkai pristat\u0117 urbol\u0105stel\u0117s id\u0117j\u0105 \u2013 miesto vienet\u0105 su \u017ealiuoju branduoliu, skirt\u0105 ma\u017einti kar\u0161\u010dio, potvyni\u0173 ir krizi\u0173 poveik\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[430,2553,673,9920,760,1689,20920],"miestas":[],"class_list":["post-46760","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-regionai","tag-civiline-sauga","tag-kauno-technologijos-universitetas","tag-klimato-kaita","tag-miestu-planavimas","tag-tvarumas","tag-urbanistika","tag-zaliosios-erdves"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46760","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=46760"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46760\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=46760"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=46760"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=46760"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=46760"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}