Ma\u017edaug 2 700 met\u0173 senumo kri\u0161tolo l\u0119\u0161is, vadinamas Nimrudo l\u0119\u0161iu, iki \u0161iol kelia gin\u010dus archeolog\u0173 ir optikos istorik\u0173 bendruomen\u0117je. Nedidelis, kruop\u0161\u010diai nu\u0161lifuotas artefaktas buvo aptiktas XIX am\u017eiuje kasin\u0117jant senov\u0117s Asirijos miest\u0105 Kalchu, dabartinio Irako teritorijoje.<\/p>\n
\u0160is daiktas yra apie 38 milimetr\u0173 skersmens, turi vien\u0105 plok\u0161\u010di\u0105, kit\u0105 lengvai i\u0161gaubt\u0105 pus\u0119, tod\u0117l pasi\u017eymi realiomis optin\u0117mis savyb\u0117mis ir gali padidinti vaizd\u0105. Datavimas da\u017eniausiai siejamas su VIII am\u017eiumi prie\u0161 Krist\u0173, o tai rei\u0161kia, kad l\u0119\u0161is buvo pagamintas gerokai anks\u010diau nei Europoje atsirado pirmieji dokumentuoti teleskopai.<\/p>\n
Diskusijas ypa\u010d \u012fkaitino hipotez\u0117, kad l\u0119\u0161is gal\u0117jo b\u016bti teleskopo dalis ir taip pad\u0117ti paai\u0161kinti i\u0161skirtinai tikslius Mesopotamijos dangaus steb\u0117jim\u0173 u\u017era\u0161us. Asir\u0173 ir babilonie\u010di\u0173 mokslininkai i\u0161 ties\u0173 fiksavo planet\u0173 jud\u0117jim\u0105, u\u017etemimus ir kitus rei\u0161kinius, ta\u010diau ai\u0161ki\u0173 \u012frodym\u0173, kad jie naudojo optinius prietaisus, iki \u0161iol n\u0117ra.<\/p>\n
Ekspertai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad vieno l\u0119\u0161io teleskopui nepakakt\u0173: reik\u0117t\u0173 daugiau optini\u0173 element\u0173 ir konstrukcijos, leid\u017eian\u010dios juos tiksliai sujungti. Svarbu ir tai, kad pats Nimrudo l\u0119\u0161is n\u0117ra idealus optinis komponentas, nes jo netobulumai gal\u0117jo smarkiai i\u0161kraipyti vaizd\u0105 ir riboti bet koki\u0173 tiksli\u0173 steb\u0117jim\u0173 galimybes.<\/p>\n
Dar vienas argumentas prie\u0161 sensacing\u0105 versij\u0105 yra \u0161altini\u0173 stoka. Iki \u0161iol nerasta asir\u0173 tekst\u0173, kurie apra\u0161yt\u0173 teleskop\u0105 ar pana\u0161\u0173 prietais\u0105, taip pat nerasta kit\u0173 detali\u0173, kurios leist\u0173 rekonstruoti tokio \u012frenginio egzistavim\u0105.<\/p>\n
Brit\u0173 muziejaus, kuriame saugomas \u0161is artefaktas, kuratoriai yra nurod\u0119 ir gerokai paprastesn\u012f paai\u0161kinim\u0105. L\u0119\u0161is gal\u0117jo b\u016bti dekoratyvin\u0117 inkrustacija, pavyzd\u017eiui, baldo ar prabangaus dirbinio detal\u0117, o didinantis efektas gal\u0117jo b\u016bti atsitiktin\u0117 \u0161lifavimo pasekm\u0117.<\/p>\n
\u0160i\u0105 krypt\u012f sustiprina radimo aplinkyb\u0117s: l\u0119\u0161is aptiktas tarp kit\u0173 dekoratyvini\u0173 fragment\u0173, siejam\u0173 su stiklu, kaulu ar mediena. Tai labiau primena prabangaus interjero ar dirbini\u0173 apdail\u0105, o ne mokslinio instrumento komplekt\u0105.<\/p>\n
Dalis tyr\u0117j\u0173 laikosi nuomon\u0117s, kad l\u0119\u0161is gal\u0117jo veikti kaip paprasta lupa. Tokie daiktai b\u016bt\u0173 naudingi smulkioms \u012fr\u0117\u017eoms ar u\u017era\u0161ams ap\u017ei\u016br\u0117ti, brangakmeniams apdirbti ar kitoms precizi\u0161koms amat\u0173 u\u017eduotims, kurioms reik\u0117jo a\u0161tresnio vaizdo.<\/p>\n
Taip pat buvo si\u016blyta id\u0117ja, kad tai gal\u0117jo b\u016bti savoti\u0161kas monoklis \u017emogui, tur\u0117jusiam reg\u0117jimo sutrikim\u0173, ta\u010diau \u0161i hipotez\u0117 n\u0117ra tapusi moksliniu sutarimu. Kol kas Nimrudo l\u0119\u0161is i\u0161lieka vienu \u012fdomiausi\u0173 senov\u0117s optikos klausim\u0173: ai\u0161ku, kad jis didina vaizd\u0105, bet neai\u0161ku, ar b\u016btent to ir siek\u0117 jo k\u016br\u0117jas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nimrudo l\u0119\u0161is, pagamintas prie\u0161 ma\u017edaug 2 700 met\u0173, didina vaizd\u0105, ta\u010diau mokslininkai vis dar gin\u010dijasi, ar tai buvo lupa, puo\u0161mena ar teleskopo detal\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":46881,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,15872,36223,15873,36222,1917,36224],"miestas":[],"class_list":["post-46880","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-asirija","tag-british-museum","tag-mesopotamija","tag-nimrudas","tag-optika","tag-senoves-astronomija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46880","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=46880"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46880\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/46881"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=46880"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=46880"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=46880"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=46880"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}