Vasaros pabaigoje agurk\u0173 derlius da\u017enai ima ma\u017e\u0117ti: ma\u017eiau \u017eied\u0173, vaisiai auga l\u0117\u010diau, o ant lap\u0173 atsiranda d\u0117mi\u0173. Vis d\u0117lto tai neb\u016btinai rei\u0161kia sezono pabaig\u0105. Laiku pakoregavus prie\u017ei\u016br\u0105, der\u0117jim\u0105 galima prat\u0119sti iki rudens.<\/p>\n
Svarbiausia taisykl\u0117 \u2013 reguliarus skynimas. Palikti peraug\u0119 agurkai augalui tampa prioritetu, tod\u0117l jis daugiau energijos skiria jau u\u017emegztiems vaisiams, o ne naujiems \u017eiedams ir mezginiams. Da\u017enas skynimas skatina augal\u0105 t\u0119sti der\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Agurkus verta ap\u017ei\u016br\u0117ti kasdien arba bent kas antr\u0105 dien\u0105, nes vaisiai da\u017enai pasislepia po dideliais lapais. Daugiausia j\u0173 b\u016bna apatin\u0117je augalo dalyje ir ar\u010diau \u017eem\u0117s, tod\u0117l b\u016btent ten lengviausia praleisti prinokusius. Skinant geriau nepl\u0117\u0161ti ir netempti stieb\u0173, o vaisius atsargiai atskirti.<\/p>\n
Vaisi\u0173 mezgimo metu agurkams ypa\u010d svarbi dr\u0117gm\u0117, nes \u0161akn\u0173 zona turi i\u0161likti tolygiai dr\u0117gna. Per saus\u0105 laikotarp\u012f augalas patiria stres\u0105, gali numesti \u017eiedus ir sul\u0117tinti augim\u0105, tod\u0117l derlius krenta net ir tada, kai tr\u0105\u0161\u0173 netr\u016bksta.<\/p>\n
Kar\u0161tomis dienomis dr\u0117gm\u0117 i\u0161 dirvos prarandama greitai, tad laistymas ir tr\u0119\u0161imas turi b\u016bti vertinami kaip viena sistema. Jei dirva sausa, maisto med\u017eiagos augalui tampa sunkiau pasisavinamos, o dalis j\u0173 gali b\u016bti tiesiog neveiksmingos. Laistyti rekomenduojama reguliariai, orientuojantis \u012f dirvos dr\u0117gnum\u0105, o ne \u012f kalendori\u0173.<\/p>\n
Sezono pabaigoje agurk\u0173 lapai da\u017eniau nuken\u010dia nuo lig\u0173, tod\u0117l juos reikia tikrinti da\u017eniau. Pasteb\u0117jus infekcij\u0173 po\u017eymius, pa\u017eeistus lapus geriau pa\u0161alinti ir i\u0161mesti, kad jie netapt\u0173 \u017eidiniu tolesniam plitimui lysv\u0117je. Palikti \u0161alia augalo jie gali paspartinti viso kerelio silpn\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Ta pati logika galioja ir kenk\u0117jams: kuo anks\u010diau pastebimi pirmieji po\u017eymiai, tuo lengviau suvaldyti problem\u0105. Ap\u017ei\u016br\u0117ti verta ne tik lap\u0173 vir\u0161\u0173, bet ir apatin\u0119 pus\u0119, stiebus bei bendr\u0105 augalo b\u016bkl\u0119. Silpstantis augalas pras\u010diau mezga naujus vaisius ir grei\u010diau u\u017ebaigia vegetacij\u0105.<\/p>\n
Agurkai, auginami vertikaliai, da\u017enai suformuoja tanki\u0105 stieb\u0173 raizgalyn\u0119, o ant \u017eem\u0117s besidriekiantys \u016bgliai lengvai mindomi. Vienas neatsargus judesys gali sulenkti, \u012fpl\u0117\u0161ti ar net nulau\u017eti stieb\u0105, o tai augalui kainuoja dal\u012f lapijos ir sul\u0117tina der\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Skynim\u0105 geriausia atlikti ramiai, nelau\u017eant ir neprievartaujant \u016bgli\u0173 vien tam, kad pasiektum\u0117te vien\u0105 vaisi\u0173. Sveiki, nepa\u017eeisti stiebai yra b\u016btini, kad augalas toliau augt\u0173 ir formuot\u0173 naujus mezginius. Reguliarus skynimas, tolygi dr\u0117gm\u0117 ir nuolatin\u0117 lap\u0173 kontrol\u0117 \u2013 trys dalykai, kurie da\u017eniausiai duoda grei\u010diausi\u0105 efekt\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vasaros pabaigoje agurkai dar gali der\u0117ti iki rudens: reguliariai skinkite, u\u017etikrinkite dr\u0117gm\u0119, steb\u0117kite lapus ir saugokite stiebus nuo pa\u017eeidim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47004,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[726,2048,323,2040,327,2028],"miestas":[],"class_list":["post-47003","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-agurkai","tag-augalu-ligos","tag-darzininkyste","tag-kenkejai","tag-laistymas","tag-tresimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47003","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47003"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47003\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47004"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47003"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47003"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47003"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47003"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}