{"id":47107,"date":"2026-08-19T13:33:09","date_gmt":"2026-08-19T13:33:09","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/19\/brangstanti-kvieciu-grandine-karas-ir-karscio-bangos-zada-brangesne-duona-bei-makaronus\/"},"modified":"2026-08-19T13:33:09","modified_gmt":"2026-08-19T13:33:09","slug":"brangstanti-kvieciu-grandine-karas-ir-karscio-bangos-zada-brangesne-duona-bei-makaronus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/19\/brangstanti-kvieciu-grandine-karas-ir-karscio-bangos-zada-brangesne-duona-bei-makaronus\/","title":{"rendered":"Brangstanti kvie\u010di\u0173 grandin\u0117: karas ir kar\u0161\u010dio bangos \u017eada brangesn\u0119 duon\u0105 bei makaronus"},"content":{"rendered":"

Pasaulin\u0117s maisto \u017ealiav\u0173 kainos 2026 metais gali v\u0117l \u0161oktel\u0117ti, o did\u017eiausias spaudimas prognozuojamas gr\u016bdams, pieno produktams, vaisiams ir dar\u017eov\u0117ms. \u201eOxford Economics\u201c vertinimu, pasaulin\u0117s maisto kainos \u0161iemet gali augti dvi\u017eenkliu tempu, o 2027 metais augimas tur\u0117t\u0173 l\u0117t\u0117ti.<\/p>\n

Analitikai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ok\u0105 didina keli vienu metu veikiantys veiksniai: Rusijos karas Ukrainoje, kariniai konfliktai Artimuosiuose Rytuose, taip pat ekstremal\u016bs kar\u0161\u010diai ir sausra Europoje. D\u0117l to nuken\u010dia derlius, o \u016bkiams brangsta svarbiausi \u012fvesties i\u0161tekliai, tokie kaip kuras, gamtin\u0117s dujos ir tr\u0105\u0161os.<\/p>\n

Derli\u0173 ma\u017eina sausra ir kar\u0161tis<\/h2>\n

Po \u0161i\u0173 met\u0173 kar\u0161\u010dio bang\u0173 Europos gr\u016bd\u0173 rinka sulauk\u0117 prastesni\u0173 derliaus prognozi\u0173. Briuselyje \u012fsik\u016brusi gr\u016bd\u0173 ir aliejini\u0173 augal\u0173 asociacija \u201eCoceral\u201c vasar\u0105 suma\u017eino bendr\u0105 Europos S\u0105jungos ir Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s gr\u016bd\u0173 derliaus prognoz\u0119 iki 286,6 mln. ton\u0173, kai 2025 metais buvo nuimta apie 310 mln. ton\u0173.<\/p>\n

Vokietijoje \u016bkinink\u0173 atstovai taip pat \u012fsp\u0117ja apie ry\u0161kesn\u012f kritim\u0105: \u0161alies gr\u016bd\u0173 derlius, j\u0173 vertinimu, gali b\u016bti ma\u017edaug 7 proc. ma\u017eesnis ir siekti apie 41,9 mln. ton\u0173. Tokie poky\u010diai ypa\u010d jautr\u016bs, nes Europos derlius daro \u012ftak\u0105 ir vietin\u0117ms, ir pasaulin\u0117ms gr\u016bd\u0173 rinkoms.<\/p>\n

Brangsta kuras ir tr\u0105\u0161os<\/h2>\n

\u201eOxford Economics\u201c teigia, kad vienas svarbiausi\u0173 kainas kelian\u010di\u0173 kanal\u0173 yra energijos ir tr\u0105\u0161\u0173 brangimas. Pasaulin\u0117s dyzelino kainos liep\u0105, analitik\u0173 vertinimu, buvo apie 36 proc. didesn\u0117s nei prie\u0161 metus, o tr\u0105\u0161\u0173 kainoms \u0161iemet prognozuojamas ma\u017edaug 22 proc. augimas.<\/p>\n

Kuras ir tr\u0105\u0161os yra kritin\u0117s s\u0105naudos daugeliui \u016bki\u0173, tod\u0117l j\u0173 brangimas greitai persiduoda \u012f gr\u016bd\u0173 savikain\u0105. Tai ypa\u010d aktualu kvie\u010diams, kurie laikomi viena labiausiai nuo tr\u0105\u0161\u0173 priklausom\u0173 kult\u016br\u0173.<\/p>\n

Juodosios j\u016bros rizika ir kain\u0173 v\u0117lavimas<\/h2>\n

Karas Ukrainoje i\u0161lieka vienu did\u017eiausi\u0173 neapibr\u0117\u017etumo \u0161altini\u0173 pasaulinei gr\u016bd\u0173 prekybai. \u201eOxford Economics\u201c nurodo, kad Rusija ir Ukraina kartu sudaro beveik 30 proc. pasaulinio kvie\u010di\u0173 eksporto ir daugiau nei 10 proc. kukur\u016bz\u0173, o gr\u016bdai sudaro apie ketvirtadal\u012f pasaulinio maisto kain\u0173 indekso.<\/p>\n

Analitik\u0173 vertinimu, i\u0161puoliai prie\u0161 uostus, krovos terminalus ir laivus bei sutrikimai Juodojoje ir Azovo j\u016brose gali paveikti iki 86 mln. ton\u0173 metini\u0173 gr\u016bd\u0173 eksporto paj\u0117gum\u0173. Tokia rizika didina kain\u0173 svyravimus, o rinka tampa jautresn\u0117 bet kokiai naujai eskalacijai.<\/p>\n

Vienas svarbiausi\u0173 klausim\u0173 vartotojams \u2013 kada brangimas pasimatys parduotuv\u0117se. Ekonomistai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161vie\u017eio maisto kainos da\u017eniausiai reaguoja grei\u010diau ir poky\u010diai gali i\u0161ry\u0161k\u0117ti per 2\u20133 m\u0117nesius, o perdirbt\u0173 produkt\u0173 poveikis da\u017eniau v\u0117luoja d\u0117l derliaus nu\u0117mimo ir gamybos cikl\u0173.<\/p>\n

\u201eDid\u017eiausias poveikis bus augalininkyst\u0117s produkcijai \u2013 gr\u016bdams, vaisiams ir dar\u017eov\u0117ms \u2013 bei pieno produktams, o tai v\u0117liau persiduos \u012f duonos, makaron\u0173, s\u016brio, aliejaus ar vyno kainas\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eOxford Economics\u201c vyresnysis ekonomistas Tomas Dvorak.<\/p>\n

Pasak analitik\u0173, kvie\u010di\u0173 kainos 2026 met\u0173 tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f gali \u0161oktel\u0117ti apie 36 proc. per metus, o tai didina rizik\u0105 duonos ir makaron\u0173 segmentui. Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama, kad \u017ealiav\u0173 kain\u0173 indeksai ne visada tiesiogiai rei\u0161kia identi\u0161k\u0105 pokyt\u012f galutin\u0117se ma\u017emenin\u0117se kainose, nes \u012ftak\u0105 daro ir prekybos bei perdirbimo grandin\u0117s, ir konkurencija.<\/p>\n

Jungtini\u0173 Taut\u0173 Maisto ir \u017eem\u0117s \u016bkio organizacijos duomenimis, maisto \u017ealiav\u0173 kainos liep\u0105 buvo apie 1 proc. didesn\u0117s nei prie\u0161 metus, o gr\u016bd\u0173 kainos augo 6,9 proc., augalini\u0173 aliej\u0173 \u2013 apie 17,3 proc. Nors prognozuojamas 2026 met\u0173 \u0161uolis b\u016bt\u0173 ma\u017eesnis nei 2022 metais fiksuotas 14,2 proc. augimas, rinkos dalyviai persp\u0117ja, kad klimato rizikos ir geopolitika gali staigiai pakoreguoti scenarijus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Karas Ukrainoje, kar\u0161\u010dio bangos ir brangstan\u010dios tr\u0105\u0161os kelia kvie\u010di\u0173 kainas, o duonos bei makaron\u0173 brangimas gali pasimatyti jau per kelis m\u0117nesius.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47108,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[5965,671,6285,5439,5937,30655,3082],"miestas":[],"class_list":["post-47107","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-duona","tag-karscio-bangos","tag-kvieciai","tag-maisto-kainos","tag-makaronai","tag-oxford-economics","tag-trasos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47107","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47107"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47107\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47108"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47107"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47107"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47107"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47107"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}