Socialiniai ry\u0161iai yra vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, siejam\u0173 su psichologine gerove ir sveikata, o draugyst\u0117 daugeliui \u017emoni\u0173 tampa kasdieniu emociniu \u201einkaru\u201c. Pastaraisiais metais ypa\u010d da\u017enai aptariama moter\u0173 draugyst\u0117 \u2013 artima, atvira ir paremta nuolatiniu tarpusavio palaikymu.<\/p>\n
Internete vis dar kartojamas teiginys, es\u0105 moterims \u201eb\u016btina\u201c susitikti su draug\u0117mis kas 22 dienas, kad i\u0161laikyt\u0173 emocin\u0119 pusiausvyr\u0105. Vis d\u0117lto toks skai\u010dius n\u0117ra patvirtintas grie\u017etais moksliniais tyrimais ir da\u017eniau siejamas su apklausomis ar rinkodarin\u0117mis interpretacijomis, o ne medicinine rekomendacija.<\/p>\n
Tai nerei\u0161kia, kad draugyst\u0117s poveikis \u2013 menkas. Mokslin\u0117je literat\u016broje nuosekliai pabr\u0117\u017eiama, jog tvirti socialiniai ry\u0161iai gali b\u016bti susij\u0119 su ma\u017eesniu vieni\u0161umu, geresniu streso valdymu, didesniu pasitenkinimu gyvenimu ir net palankesniais sveikatos rodikliais.<\/p>\n
Moter\u0173 socialiniai ry\u0161iai tyrimuose da\u017enai apib\u016bdinami kaip emoci\u0161kai artimesni: daugiau pasitik\u0117jimo, daugiau asmeni\u0161k\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 aptarimo ir daugiau kasdien\u0117s paramos. Toks bendravimo modelis siejamas su geresne savijauta, ypa\u010d tada, kai \u017emogus susiduria su \u012ftampa ar netektimis.<\/p>\n
Eksperimentiniuose tyrimuose, kuriuose dalyv\u0117s patiria laboratorin\u012f stres\u0105, emocinis palaikymas i\u0161 artimo \u017emogaus gali slopinti nerimo ir neigiam\u0173 emocij\u0173 \u0161uolius. Kitaip tariant, vien \u017einojimas, kad \u0161alia yra patikima draug\u0117, kai kurioms moterims tampa realiu apsauginiu veiksniu.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia ir praktin\u012f aspekt\u0105: gyvas kontaktas da\u017enai veikia kitaip nei susira\u0161in\u0117jimas. Skambutis ar \u017einut\u0117s palaiko ry\u0161\u012f, ta\u010diau susitikimai akis \u012f ak\u012f labiau kuria artum\u0105, ma\u017eina socialin\u0119 izoliacij\u0105 ir padeda grei\u010diau \u201epersijungti\u201c nuo kasdieni\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173.<\/p>\n
Dalis \u017emoni\u0173 patiria, kad su artimaisiais santykiai b\u016bna komplikuoti: skirtingi gyvenimo tempai, atstumas, senos nuoskaudos ar vertybiniai skirtumai. Tokiais atvejais draugyst\u0117 gali tapti saugia erdve, kurioje \u017emogus jau\u010diasi priimtas ir suprastas be i\u0161ankstini\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173.<\/p>\n
Vis da\u017eniau vartojama ir \u201epasirinktos \u0161eimos\u201c id\u0117ja \u2013 kai artimiausi \u017emon\u0117s yra tie, kuriuos pasirenkame patys, o ne tie, su kuriais mus sieja kraujo ry\u0161ys. Tai nerei\u0161kia \u0161eimos nuvertinimo, bet primena, kad emocin\u012f saugum\u0105 gali kurti skirtingi santykiai, o j\u0173 svarba gyvenime kinta.<\/p>\n
Ai\u0161kios \u201eformul\u0117s\u201c, kaip da\u017enai b\u016btina susitikti su draug\u0117mis, mokslas nepateikia, nes poreikiai priklauso nuo asmenyb\u0117s, darbo re\u017eimo, \u0161eimos \u012fsipareigojim\u0173 ir net gyvenimo etapo. Ta\u010diau bendra tendencija ai\u0161ki: kuo ry\u0161ys artimesnis ir labiau palaikantis, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad jis bus reik\u0161mingas \u017emogaus gerovei.<\/p>\n
Galiausiai klausimas, ar draug\u0117 gali b\u016bti svarbesn\u0117 u\u017e \u0161eim\u0105, da\u017enai neturi universalaus atsakymo. Ta\u010diau tyrimai leid\u017eia daryti pagr\u012fst\u0105 i\u0161vad\u0105: kokybi\u0161ki socialiniai ry\u0161iai, \u012fskaitant ilgalaikes draugystes, daugeliui \u017emoni\u0173 tampa ne priedu, o esmine emocin\u0117s sveikatos dalimi.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ar tikrai moterims b\u016btina susitikti su draug\u0117mis kas 22 dienas? Ai\u0161kinam\u0117s, k\u0105 i\u0161 ties\u0173 rodo tyrimai apie draugyst\u0119, stres\u0105 ir gerov\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47237,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[9732,4670,9960,2081,1498,36492],"miestas":[],"class_list":["post-47236","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-draugyste","tag-moteru-sveikata","tag-psichologine-gerove","tag-socialiniai-rysiai","tag-stresas","tag-vientisumas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47236","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47236"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47236\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47237"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47236"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47236"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47236"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47236"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}