Europos j\u016brose \u0161i\u0105 vasar\u0105 fiksuojamas ne\u012fprastai spartus vandens \u0161ilt\u0117jimas, kur\u012f mokslininkai sieja su \u017emogaus sukelta klimato kaita. Tarptautin\u0117s mokslinink\u0173 grup\u0117s World Weather Attribution vertinimu, Vidur\u017eemio j\u016bros pavir\u0161iaus temperat\u016bra d\u0117l klimato kaitos vidutini\u0161kai buvo ma\u017edaug 2 laipsniais auk\u0161tesn\u0117.<\/p>\n
Pana\u0161ios tendencijos stebimos ir Vakar\u0173 Europos vandenyse, kur papildomas at\u0161ilimas siek\u0117 apie 1,3\u20131,4 laipsnio. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad nuo Atlanto prie Airijos krant\u0173 iki Vidur\u017eemio j\u016bros matomas \u0161uolis atitinka j\u016br\u0173 kar\u0161\u010dio bang\u0173 po\u017eymius, kai kelias dienas ar savaites temperat\u016bra i\u0161lieka gerokai vir\u0161 daugiamet\u0117s normos.<\/p>\n
Mokslininkai akcentuoja, kad problema n\u0117ra vien nemaloniai \u0161iltesnis vanduo ar patogesn\u0117s s\u0105lygos poilsiautojams. J\u016br\u0173 kar\u0161\u010dio bangos gali stumti gyv\u016bnus ir augalus u\u017e j\u0173 \u012fprasto temperat\u016brinio \u201ekomforto\u201c rib\u0173, o tai kei\u010dia r\u016b\u0161i\u0173 paplitim\u0105 ir trikdo nusistov\u0117jusias mitybos grandines.<\/p>\n
Dalies r\u016b\u0161i\u0173 reakcija jau pastebima prakti\u0161kai: \u0161ilumam\u0117g\u0117s r\u016b\u0161ys ple\u010dia areal\u0105 \u012f \u0161iaur\u0119, o v\u0117sesnius vandenis m\u0117gstantys organizmai traukiasi arba patiria papildom\u0105 stres\u0105. Tokie poslinkiai ilgainiui gali keisti ir \u017evejybos realijas, nes \u017euv\u0173 sankaupos bei migracijos mar\u0161rutai tampa ma\u017eiau prognozuojami.<\/p>\n
Vertinant intensyviausi\u0105 laikotarp\u012f, kai kuriose Vidur\u017eemio j\u016bros vietose per kar\u0161\u010diausias liepos savaites vandens pavir\u0161iaus temperat\u016bra buvo daugiau nei 6 laipsniais auk\u0161tesn\u0117 u\u017e \u012fprast\u0105. Tai rodo ne tik bendr\u0105 \u0161ilt\u0117jimo krypt\u012f, bet ir augant\u012f ekstremali\u0173 epizod\u0173 da\u017en\u012f bei mast\u0105.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad j\u016br\u0173 kar\u0161\u010dio bangos ap\u0117m\u0117 apie 90 proc. Biskajos \u012flankos ir Pir\u0117n\u0173 pusiasalio pakran\u010di\u0173, o ma\u017edaug 80 proc. vakarin\u0117s Vidur\u017eemio j\u016bros dalies patyr\u0117 reik\u0161ming\u0105 \u0161ilumos pertekli\u0173. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, be dabartinio globalinio at\u0161ilimo tokio masto rei\u0161kiniai b\u016bt\u0173 tik\u0117tini ma\u017edaug apie 40 proc. \u0161i\u0173 akvatorij\u0173.<\/p>\n
\u0160iltesn\u0117 j\u016bra gali sustiprinti dr\u0117gm\u0117s garavim\u0105, tod\u0117l pakrant\u0117se oras tampa tvankesnis ir sunkiau pakeliamas per kar\u0161\u010dio bangas. Didesn\u0117 dr\u0117gm\u0117 gali didinti \u017emogaus organizmo \u0161ilumin\u012f kr\u016bv\u012f, nes prakaitas garuoja pras\u010diau, o tai ypa\u010d aktualu miestams prie j\u016bros.<\/p>\n
Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad net palyginti nedidelis papildomas at\u0161ilimas gali tur\u0117ti rimt\u0173 pasekmi\u0173 pa\u017eeid\u017eiamoms ekosistemoms. Pavyzd\u017eiui, daliai koralini\u0173 bendrij\u0173 kritinis gali b\u016bti ir ma\u017edaug 1 laipsnio temperat\u016bros pakilimas, nes jis skatina balinimo epizodus ir ilgalaik\u012f buveini\u0173 nykim\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tokios j\u016br\u0173 kar\u0161\u010dio bangos tampa svarbiu signalu politikos formuotojams, \u017evejybos sektoriui ir pakran\u010di\u0173 savivaldyb\u0117ms. Prisitaikymas ir klimato kaitos \u0161velninimas, ma\u017einant \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijas, lieka esminiais veiksniais, lemian\u010diais, ar ekstremal\u016bs j\u016bros \u0161ilt\u0117jimo epizodai ateityje taps nauja norma.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Europos j\u016brose fiksuojamas spartus \u0161ilt\u0117jimas: Vidur\u017eemio j\u016broje vanduo d\u0117l klimato kaitos \u012fkaito apie 2 laipsniais, vietomis norma vir\u0161yta 6.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,151,34996,673,36581,4167,7965],"miestas":[],"class_list":["post-47379","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-juru-karscio-bangos","tag-klimato-kaita","tag-vandenynu-siltejimas","tag-vidurzemio-jura","tag-zvejyba"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47379","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47379"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47379\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47379"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47379"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47379"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47379"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}