\u0160iaur\u0117s Airijos Ratlino saloje triu\u0161iams suvaldyti paleisti \u0161e\u0161kai ilgainiui tapo rimta gr\u0117sme j\u016br\u0173 pauk\u0161\u010diams.<\/p>\n
Id\u0117ja atrod\u0117 paprasta: suma\u017einti triu\u0161i\u0173 darom\u0105 \u017eal\u0105, ta\u010diau pl\u0117\u0161r\u016bnai prisitaik\u0117 ir suformavo laukin\u0119 populiacij\u0105. Laikui b\u0117gant jie \u0117m\u0117 med\u017eioti ne tik smulkius gyv\u016bnus, bet ir pauk\u0161\u010di\u0173 kiau\u0161inius, jauniklius bei suaugusius individus.<\/p>\n
Ratlino sala gars\u0117ja viena did\u017eiausi\u0173 j\u016br\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 kolonij\u0173 regione, kur peri \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173. \u010cia sutinkami paprastieji pufinai, lomv\u0117s, alkos, audrapauk\u0161\u010diai, kormoranai ir kitos r\u016b\u0161ys, kurioms ypa\u010d pavojingi ant \u017eem\u0117s besiveisiantys pl\u0117\u0161r\u016bnai.<\/p>\n
Gamtosaugininkai fiksavo atvejus, kai vienas \u0161e\u0161kas per kelias dienas i\u0161\u017eud\u0117 kelias de\u0161imtis pauk\u0161\u010di\u0173. Tokie nuostoliai kolonijose gali tur\u0117ti ilgalaiki\u0173 pasekmi\u0173, nes dalis j\u016br\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 subr\u0119sta l\u0117tai ir ne kasmet s\u0117kmingai i\u0161peri jauniklius.<\/p>\n
Kod\u0117l suvaldyti invazin\u0119 populiacij\u0105 taip sunku?<\/p>\n
\u0160e\u0161kai \u012f sal\u0105 buvo atve\u017eti pra\u0117jusio am\u017eiaus devintajame de\u0161imtmetyje, ta\u010diau j\u0173 populiacija per de\u0161imtme\u010dius \u012fsitvirtino. Ratlino reljefas sud\u0117tingas: sta\u010dios uolos, akmenuotos pakrant\u0117s ir sunkiai pasiekiamos teritorijos sudaro s\u0105lygas pl\u0117\u0161r\u016bnams sl\u0117ptis ir i\u0161vengti kontrol\u0117s.<\/p>\n
Tokiais atvejais problema tampa ne tik pats gaudymas, bet ir rizika palikti bent kelis individus. Net nedidel\u0117 likusi populiacijos dalis gali greitai atsikurti, tod\u0117l projektai da\u017enai planuojami kaip ilgi, daug etap\u0173 apimantys procesai, su intensyviu steb\u0117jimu.<\/p>\n
Penkeri\u0173 met\u0173 operacija: sp\u0105stai, dronai ir \u0161uo detektorius<\/p>\n
2021 metais Ratline prad\u0117ta kryptinga gamtosaugin\u0117 programa, kurios tikslas buvo visi\u0161kai pa\u0161alinti sulauk\u0117jusius \u0161e\u0161kus. Specialistai naudojo sp\u0105stus, steb\u0117jimo kameras, \u0161iluminius dronus, o paie\u0161kose talkino specialiai apmokytas \u0161uo detektorius.<\/p>\n
Pasibaigus pagrindiniam etapui monitoringas nebuvo nutrauktas: teritorija toliau tikrinta, siekiant patvirtinti, kad neliko n\u0117 vieno gyv\u016bno. Gamtosaugoje tai laikoma esmine s\u0105lyga, nes tik taip galima u\u017ekirsti keli\u0105 greitam populiacijos atsinaujinimui.<\/p>\n
Ratlino sala oficialiai paskelbta be \u0161e\u0161k\u0173<\/p>\n
2026 met\u0173 kovo 23 dien\u0105 Ratlino sala oficialiai paskelbta laisva nuo sulauk\u0117jusi\u0173 \u0161e\u0161k\u0173. Tai \u012fvardijama kaip pirmas toks atvejis pasaulyje, kai pavyko patvirtintai pa\u0161alinti \u0161i\u0105 invazin\u0119 populiacij\u0105 i\u0161 salos.<\/p>\n
Pirmieji teigiami poky\u010diai, pasak gamtosauginink\u0173, jau pastebimi: registruotas sugr\u012f\u017etantis per\u0117jimas r\u016b\u0161i\u0173, kurios saloje buvo smarkiai praret\u0117jusios. Tarp signal\u0173 minimas ir audrapauk\u0161\u010di\u0173 per\u0117jimo atsinaujinimas, kuris kai kuriose vietose nebuvo fiksuotas apie 20 met\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto darbas nesibaigia: po toki\u0173 projekt\u0173 \u012fprastai stiprinamos biologinio saugumo priemon\u0117s, kad pl\u0117\u0161r\u016bnai negr\u012f\u017et\u0173. Taip pat t\u0119siama kova su kitais invaziniais gyv\u016bnais, pavyzd\u017eiui, rudosiomis \u017eiurk\u0117mis, kurios kelia gr\u0117sm\u0119 kiau\u0161iniams ir jaunikliams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ratlino saloje triu\u0161iams ma\u017einti paleisti \u0161e\u0161kai tapo j\u016br\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 naikintojais, o j\u0173 i\u0161naikinimas u\u017etruko penkerius metus ir pareikalavo sud\u0117tingos…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,2597,3686,32644,36584,15739,6393],"miestas":[],"class_list":["post-47381","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-gamtosauga","tag-invazines-rusys","tag-juru-pauksciai","tag-ratlino-sala","tag-seskai","tag-siaures-airija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47381","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47381"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47381\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47381"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47381"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47381"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47381"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}