Mokslininkai prane\u0161\u0117 pirm\u0105 kart\u0105 tiesiogiai ir itin tiksliai datav\u0119 3,5 milijardo met\u0173 senumo gyvyb\u0117s p\u0117dsakus. Iki \u0161iol pana\u0161\u016bs radiniai da\u017eniausiai buvo datuojami netiesiogiai, pagal uolien\u0173 sluoksni\u0173 am\u017ei\u0173 aplink galimas biologines strukt\u016bras.<\/p>\n
Tyrimas atliktas Indijoje, Singhbhum kratone, viename seniausi\u0173 \u017dem\u0117je i\u0161likusi\u0173 \u017eemynin\u0117s plutos masyv\u0173. Ten aptiktas anglingas titnagas, kuriame i\u0161liko plonos, pasikartojan\u010dios anglies ir silicio dioksido juostos, b\u016bdingos mikroorganizm\u0173 kilim\u0117li\u0173 palikimui.<\/p>\n
Esmin\u0117 naujov\u0117 ta, kad tyr\u0117jai datavo ne tik aplink\u0105, bet ir pa\u010diame anglies sluoksnyje aptiktus cirkonio kristalus. Cirkonis, susiformuodamas i\u0161 vulkanin\u0117s med\u017eiagos, \u012f savo gardel\u0119 \u012ftraukia uran\u0105, ta\u010diau beveik ne\u012ftraukia \u0161vino, tod\u0117l urano virtimas \u0161vinu leid\u017eia labai tiksliai nustatyti kristalo susidarymo laik\u0105.<\/p>\n
Komanda i\u0161tyr\u0117 kelis cirkonio gr\u016bdelius, o dalis j\u0173 parod\u0117 sutampan\u010dius am\u017eius, susitelkusius apie 3,497 milijardo met\u0173. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, \u0161ie cirkoniai grei\u010diausiai buvo \u201e\u0161vie\u017eia\u201c vulkanin\u0117 med\u017eiaga, patekusi \u012f nuos\u0117das j\u0173 formavimosi metu, o ne v\u0117liau atne\u0161ti erozijos.<\/p>\n
Norint pagr\u012fsti biologin\u0119 anglies kilm\u0119, vien datavimo nepakanka, tod\u0117l buvo taikytos kelios nepriklausomos patikros. Raman spektroskopija pad\u0117jo \u012fvertinti anglies strukt\u016br\u0105 ir jos termin\u0119 istorij\u0105, o izotop\u0173 analiz\u0117 parod\u0117 anglies santyk\u012f, b\u016bding\u0105 biologiniams procesams, kai mikroorganizmai da\u017eniau \u201epasirenka\u201c lengvesn\u012f anglies izotop\u0105.<\/p>\n
\u201eRasti ir gerai i\u0161silaikiusi\u0105 biologin\u0119 med\u017eiag\u0105, ir datuojamus cirkonius tame pa\u010diame ankstyvosios \u017dem\u0117s laikotarpio akmenyje yra itin reta\u201c, \u2013 sak\u0117 geolog\u0117 Trisrota Chaudhuri.<\/p>\n
\u201eKai tai pavyksta, uolienos am\u017ei\u0173 ir gyvyb\u0117s \u012frodymus galima susieti tiesiogiai, o tai suteikia daug patikimesn\u012f am\u017eiaus ir izotopais pagr\u012fst\u0105 senovin\u0117s gyvyb\u0117s patvirtinim\u0105\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161is radinys neb\u016btinai yra pats seniausias galimas gyvyb\u0117s \u012frodymas, nes literat\u016broje minimi ir dar senesni, bet labiau gin\u010dytini p\u0117dsakai. Ta\u010diau \u0161\u012f kart\u0105 svarbiausia yra tvirtas ry\u0161ys tarp biologini\u0173 po\u017eymi\u0173 ir radiometrinio \u201elaikrod\u017eio\u201c, esan\u010dio tame pa\u010diame telkinyje.<\/p>\n
Prie\u0161 3,5 milijardo met\u0173 \u017dem\u0117 buvo visi\u0161kai kitokia: atmosferoje beveik nebuvo deguonies, o aplink\u0105 formavo intensyvus vulkanizmas ir hidroterminiai procesai. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tokios s\u0105lygos rodo, kad ankstyvos mikrobin\u0117s ekosistemos gal\u0117jo klest\u0117ti chemi\u0161kai ekstremalioje aplinkoje ir prisitaikyti prie nuolat besikei\u010dian\u010di\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo \u017eurnale Proceedings of the National Academy of Sciences. Autoriai tikisi, kad metod\u0173 derinys taps atspirties ta\u0161ku ir kit\u0173 ankstyvosios \u017dem\u0117s uolien\u0173 pervertinimui, ie\u0161kant geriau pagr\u012fst\u0173 senovin\u0117s gyvyb\u0117s \u012frodym\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Indijoje rasti 3,5 mlrd. met\u0173 mikroorganizm\u0173 p\u0117dsakai pirm\u0105kart datuoti tiesiogiai, naudojant cirkonio kristal\u0173 urano ir \u0161vino metod\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47737,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[36902,26088,874,36900,9978,36901,36899],"miestas":[],"class_list":["post-47736","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-anglies-izotopai","tag-cirkonis","tag-geologija","tag-mikroorganizmu-kilimeliai","tag-raman-spektroskopija","tag-singhbhum-kratonas","tag-urano-ir-svino-datavimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47736","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47736"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47736\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47737"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47736"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47736"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47736"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47736"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}