Kat\u0117s socialiniuose tinkluose tapo kone universaliu pramog\u0173 formatu, ta\u010diau dalis populiari\u0173 vaizdo \u012fra\u0161\u0173 slepia problem\u0105, kurios \u017ei\u016brovai da\u017enai nepastebi. Adelaid\u0117s universiteto mokslininkai persp\u0117ja, kad internete normalizuojami kat\u0117ms \u017ealingi \u017emogaus ir augintinio \u201e\u017eaidimai\u201c, o \u012f streso signalus neretai numojama ranka.<\/p>\n
Tyrimas, publikuotas mokslo \u017eurnale \u201eAnthrozo\u00f6s\u201c, ap\u0117m\u0117 11 socialini\u0173 tinkl\u0173 \u012fra\u0161\u0173 i\u0161 \u201eYouTube\u201c, \u201eTikTok\u201c, \u201eInstagram\u201c ir \u201eFacebook\u201c. Visi jie buvo pateikti kaip \u017eaidimas, nors vaizduose mat\u0117si ai\u0161k\u016bs kat\u0117s diskomforto po\u017eymiai, pavyzd\u017eiui, \u0161nyp\u0161timas, bandymas sprukti ar \u012ftempta k\u016bno laikysena.<\/p>\n
Mokslininkai i\u0161analizavo 1 100 komentar\u0173 ir nustat\u0117, kad net matant streso \u017eenklus 75\u201393 proc. reakcij\u0173 buvo teigiamos ir palaikan\u010dios. Kitaip tariant, auditorija da\u017enai vertino situacij\u0105 kaip juoking\u0105, miel\u0105 ar net nauding\u0105 katei, nors elgesys rod\u0117 prie\u0161ingai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai i\u0161skyr\u0117 kelias pasikartojan\u010dias \u017ei\u016brov\u0173 nuostatas. Viena j\u0173 \u2013 \u012fsitikinimas, kad \u201ejei katei nepatikt\u0173, ji ai\u0161kiai parodyt\u0173\u201c, tarsi ankstyvi signalai neb\u016bt\u0173 svarb\u016bs. Kitos nuostatos siejosi su klaidingu k\u016bno kalbos interpretavimu, tik\u0117jimu, kad kat\u0117 \u201egaliausiai pripras\u201c, arba mintimi, jog pl\u0117\u0161r\u016bni\u0161k\u0105 instinkt\u0105 reikia \u201ei\u0161krauti\u201c bet kokia kaina.<\/p>\n
\u201eKai ankstyvi kat\u0117s nepritarimo signalai ne\u012f\u017evelgiami arba ignoruojami, gyv\u016bnas patiria \u016bm\u0173 stres\u0105, kuris gali tapti l\u0117tinis, jei nepageidaujamos s\u0105veikos kartojasi\u201c, \u2013 ra\u0161oma tyrime.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, ilgainiui tai gali paveikti kat\u0117s savijaut\u0105 ir elges\u012f, didinti baim\u0119, vengim\u0105, agresij\u0105, o kartu bloginti \u017emogaus ir augintinio ry\u0161\u012f. Gyv\u016bn\u0173 gerov\u0117s praktikoje pabr\u0117\u017eiama, kad trumpi, katei priimtini \u017eaidimo epizodai ir galimyb\u0117 pa\u010diai nutraukti kontakt\u0105 yra esminiai saugios s\u0105veikos elementai.<\/p>\n
Tyrime pa\u017eymima, kad pavojus aktualus ir \u017emon\u0117ms: 7 i\u0161 11 analizuot\u0173 vaizdo \u012fra\u0161\u0173 buvo matomi \u017emogaus su\u017ealojimai. Net jei tokie \u012fkandimai ar \u012fdr\u0117skimai komentaruose da\u017enai nuvertinami, jie gali komplikuotis infekcijomis, tod\u0117l specialistai ragina \u012f traumas \u017ei\u016br\u0117ti rimtai ir prireikus kreiptis \u012f medikus.<\/p>\n
Dar vienas svarbus veiksnys \u2013 socialini\u0173 tinkl\u0173 algoritmai, kurie link\u0119 skatinti turin\u012f, generuojant\u012f daug reakcij\u0173. Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad didelis \u012fsitraukimas neb\u016btinai rei\u0161kia kokyb\u0119 ar saugum\u0105, o problemin\u0117s situacijos gali b\u016bti kartojamos vien d\u0117l per\u017ei\u016br\u0173 ir patiktuk\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai si\u016blo neapsiriboti vien pamokomis apie kat\u0117s k\u016bno kalb\u0105. J\u0173 vertinimu, b\u016btina stiprinti visuomen\u0117s medij\u0173 ra\u0161tingum\u0105, ai\u0161kinti, kaip atpa\u017einti kat\u0117s nepritarim\u0105 ir kod\u0117l reikia gerbti gyv\u016bno ribas, taip pat skatinti atsaking\u0105 turinio k\u016brim\u0105, kuriame kat\u0117s gerov\u0117 b\u016bt\u0173 svarbesn\u0117 u\u017e \u201eviral\u201c efekt\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad socialiniuose tinkluose kat\u0117s streso signalai da\u017enai palaikomi \u201emielu \u017eaidimu\u201c, o tai gali kenkti ir augintiniui, ir \u017emogui.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47739,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[5280,36903,6589,1980,130,1082,810],"miestas":[],"class_list":["post-47738","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-adelaides-universitetas","tag-anthrozoos","tag-gyvunu-gerove","tag-kates","tag-socialiniai-tinklai","tag-tiktok","tag-youtube"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47738","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47738"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47738\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47739"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47738"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47738"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47738"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47738"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}