{"id":47741,"date":"2026-08-21T10:05:29","date_gmt":"2026-08-21T10:05:29","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/21\/mokslininkai-lazeriu-pajudino-zuvies-ausies-akmenelius-ir-netiketai-pakeite-sirdies-ritma\/"},"modified":"2026-08-21T10:05:29","modified_gmt":"2026-08-21T10:05:29","slug":"mokslininkai-lazeriu-pajudino-zuvies-ausies-akmenelius-ir-netiketai-pakeite-sirdies-ritma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/21\/mokslininkai-lazeriu-pajudino-zuvies-ausies-akmenelius-ir-netiketai-pakeite-sirdies-ritma\/","title":{"rendered":"Mokslininkai lazeriu pajudino \u017euvies ausies akmen\u0117lius \u2013 ir netik\u0117tai pakeit\u0117 \u0161irdies ritm\u0105"},"content":{"rendered":"

Mokslininkai pademonstravo netik\u0117t\u0105 rei\u0161kin\u012f: lazerio \u0161viesa galima sukelti mikroskopini\u0173 strukt\u016br\u0173 judesius \u017euvies ausyje taip, kad tai pakeist\u0173 \u0161irdies plakimo da\u017en\u012f. Eksperimentai atlikti su zebrin\u0117mis \u017euvel\u0117mis, kurios da\u017enai naudojamos biomedicininiuose tyrimuose d\u0117l skaidri\u0173 lerv\u0173 audini\u0173 ir lengvai stebim\u0173 fiziologini\u0173 proces\u0173.<\/p>\n

Tyrimo centre atsid\u016br\u0117 otolitai \u2013 kalcio karbonato kristalai, esantys daugumos stuburini\u0173 vidin\u0117je ausyje. \u012eprastai jie juda nuo garso ar k\u016bno judesi\u0173 sukelt\u0173 vibracij\u0173, o j\u0173 poslinkius fiksuojan\u010dios jutimin\u0117s l\u0105stel\u0117s perduoda signalus \u012f nerv\u0173 sistem\u0105.<\/p>\n

\u0160\u012f kart\u0105 gars\u0105 pakeit\u0117 tiksliai valdomas lazeris ir vadinamosios optin\u0117s gaudykl\u0117s, dar \u017einomos kaip optiniai pincetai. Tai metodas, kai \u0161viesos spinduliu sukuriama labai ma\u017ea, bet pakankama j\u0117ga, leid\u017eianti stumti ar \u201epakibinti\u201c mikrodaleles ir priversti jas jud\u0117ti norimu ritmu.<\/p>\n

Taikydami tok\u012f poveik\u012f otolitams gyvose zebrin\u0117s \u017euvel\u0117s lervose, tyr\u0117jai steb\u0117jo smegen\u0173 aktyvum\u0105 ir fiksavo, kad suaktyv\u0117ja klausai bei pusiausvyros signalams svarbios sritys. Tai leido daryti i\u0161vad\u0105, kad mechaninis otolit\u0173 judesys nerv\u0173 sistemoje apdorojamas pana\u0161iai kaip \u012fprastas garsinis dirgiklis.<\/p>\n

\u0160viesa vietoj garso<\/h2>\n

Pasak tyrimo autori\u0173, id\u0117ja kilo atsispyrus nuo fizikinio garso pagrindo: garsas i\u0161 esm\u0117s yra vibracija. Jei vibracij\u0105 galima sukurti ne garso banga, o tiksliai valdomu mechaniniu judesiu, teori\u0161kai galima sukelti pana\u0161\u0173 jutimin\u012f atsak\u0105 ir be garso.<\/p>\n

\u201eKai \u017emon\u0117s galvoja apie \u0161vies\u0105 ir gars\u0105, jie instinktyviai sieja \u0161vies\u0105 su reg\u0117jimu, o gars\u0105 su klausa. Ta\u010diau garsas i\u0161 esm\u0117s yra vibracija\u201c, \u2013 sak\u0117 Guangd\u017eou universiteto fizikas Xiaoshuai Liu.<\/p>\n

Tyr\u0117jai taip pat eksperimentavo su skirtingais otolit\u0173 judesio parametrais, keisdami da\u017en\u012f ir amplitud\u0119. Tokiu b\u016bdu jie gal\u0117jo imituoti ritminius dirgiklius, kuriuos patys mokslininkai apib\u016bdino kaip savoti\u0161k\u0105 \u201e\u0161viesos muzik\u0105\u201c, nes judesio modeliai atitiko garsui b\u016bdingas savybes.<\/p>\n

Kas nutiko \u0161ird\u017eiai?<\/h2>\n

Did\u017eiausia staigmena paai\u0161k\u0117jo stebint \u0161irdies darb\u0105. Judinant otolit\u0105, \u017euvies \u0161irdies ritmas pagreit\u0117davo: viename i\u0161 bandym\u0173 ramyb\u0117s b\u016bsenos da\u017enis nuo ma\u017edaug 2 d\u016b\u017ei\u0173 per sekund\u0119 padid\u0117jo iki ma\u017edaug 2,7 d\u016b\u017eio per sekund\u0119, o v\u0117liau palaipsniui gr\u012f\u017edavo link pradinio lygio.<\/p>\n

Autoriai nurod\u0117, kad tam tikrais atvejais \u0161irdies ritmas did\u0117jo ma\u017edaug 50 proc. Kadangi optin\u0117s gaudykl\u0117s leid\u017eia labai tiksliai valdyti poveik\u012f, tyr\u0117jai gal\u0117jo tikrinti, kaip skirtingi \u201eritmai\u201c veikia fiziologin\u012f atsak\u0105.<\/p>\n

\u201e\u0160\u012f sumanym\u0105 \u012fkv\u0117p\u0117 tradicin\u0117s muzikos terapijos id\u0117ja. Jei ritminis garsas gali moduliuoti \u0161irdies ritm\u0105, klaus\u0117me: ar tiksliai suplanuoti \u0161viesos spinduliai gal\u0117t\u0173 sukurti \u0161viesos muzik\u0105 ir reguliuoti \u0161irdies darb\u0105?\u201c \u2013 teig\u0117 Xiaoshuai Liu.<\/p>\n

Ar tai gali virsti gydymu?<\/h2>\n

Komanda \u017eeng\u0117 dar vien\u0105 \u017eingsn\u012f ir suk\u0117l\u0117 kelis vaistais indukuotus \u0161irdies ritmo sutrikim\u0173 modelius, o tuomet taik\u0117 otolit\u0173 stimuliacij\u0105. Tyr\u0117jai skelb\u0117, kad l\u0117t\u0105 ritm\u0105 tur\u0117jusioms lervoms \u0161irdies da\u017enis priart\u0117jo prie normos, o kai kuriais atvejais pavyko atkurti sutrikus\u012f \u0161irdies kamer\u0173 suderinamum\u0105.<\/p>\n

\u201eLabiausiai mus nustebino tai, kad \u0161is metodas gal\u0117jo ne tik moduliuoti \u0161irdies ritm\u0105, bet ir pad\u0117ti atkurti vaistais sukeltus patologinius ritmo sutrikimus\u201c, \u2013 sak\u0117 Xiaoshuai Liu.<\/p>\n

Vis d\u0117lto patys autoriai pabr\u0117\u017eia, kad tai ankstyvas \u012frodymo principu paremtas darbas. Kol kas ne iki galo ai\u0161ku, kokiais nerviniais keliais ausies dirgiklis virsta \u0161irdies ritmo poky\u010diu, taip pat ne\u017einoma, ar metodas gal\u0117t\u0173 veikti didesniuose gyv\u016bnuose ir ar b\u016bt\u0173 pritaikomas saugiai \u017emogui.<\/p>\n

Tokie tyrimai papildo vis augan\u010di\u0105 neurofiziologijos ir biofizikos krypt\u012f, kurioje ie\u0161koma itin tiksli\u0173, ma\u017eai invazini\u0173 b\u016bd\u0173 valdyti nerv\u0173 sistemos signalus. Praktin\u0117s medicinin\u0117s taikomosios galimyb\u0117s gali atsirasti tik po ilgo papildom\u0173 bandym\u0173 ir saugumo vertinim\u0173, ta\u010diau pati id\u0117ja jau dabar atveria netik\u0117t\u0105 s\u0105saj\u0105 tarp klausos mechanikos ir \u0161irdies reguliacijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lazeriu pajudinti zebrin\u0117s \u017euvel\u0117s otolitai suaktyvino klausos centrus ir pagreitino \u0161irdies ritm\u0105, o metodas gali \u012fkv\u0117pti naujus tyrimus apie aritmijas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47742,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[16541,14079,13879,36906,36905,11751,36904],"miestas":[],"class_list":["post-47741","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-aritmija","tag-lazeriai","tag-neurofiziologija","tag-optiniai-pincetai","tag-otolitai","tag-sirdies-ritmas","tag-zebrines-zuveles"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47741","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47741"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47741\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47742"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47741"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47741"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47741"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47741"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}