Naujas tyrimas rodo, kad prie\u0161 penkis did\u017eiausius masinio i\u0161nykimo \u012fvykius \u017dem\u0117s istorijoje planetos klimato ir vandenyn\u0173 chemijos rodikliai elg\u0117si ne\u012fprastai. Mokslininkai tai apib\u016bdina kaip savoti\u0161k\u0105 sistemos svyravim\u0105, kuris gal\u0117jo signalizuoti art\u0117jant\u012f didel\u012f l\u016b\u017e\u012f.<\/p>\n
Darbas, publikuotas \u017eurnale \u201eNature Communications\u201c, ap\u0117m\u0117 ma\u017edaug 539 mln. met\u0173 laikotarp\u012f ir i\u0161skyr\u0117 penkis skirtingus klimato re\u017eimus. Tarp j\u0173 nustatytos staigi\u0173 per\u0117jim\u0173 faz\u0117s, kai aplinka kito greitai, o gyvyb\u0117 tapdavo labiau pa\u017eeid\u017eiama.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pasi\u016bl\u0117 rodikl\u012f, apib\u016bdinant\u012f bendr\u0105 biosferos pa\u017eeid\u017eiamum\u0105: jis sujungia i\u0161nykimo ir nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 atsiradimo tempus su bendru biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s lygiu. Paprastai tariant, vertinama, ar ekosistemos poky\u010di\u0173 greitis pradeda lenkti pa\u010dios biosferos geb\u0117jim\u0105 i\u0161laikyti stabilum\u0105.<\/p>\n
Vienas i\u0161 autori\u0173, Vilniaus universiteto paleontologas ir \u017dem\u0117s sistem\u0173 mokslininkas Andrej Spiridonov pabr\u0117\u017e\u0117, kad rodiklis n\u0117ra vieno regiono ar vienos r\u016b\u0161ies termometras. Jis apra\u0161o bendr\u0105 fon\u0105, kuriame net ir papildomi sukr\u0117timai gali tur\u0117ti didesn\u012f poveik\u012f.<\/p>\n
\u201eKai sistema art\u0117ja prie kritinio per\u0117jimo, tai suteikia informacijos apie galim\u0105 didel\u012f b\u016bsim\u0105 pokyt\u012f, pavyzd\u017eiui, masin\u012f i\u0161nykim\u0105 ar net j\u0173 serij\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Spiridonov.<\/p>\n
Analiz\u0117 parod\u0117, kad ilgesniais laikotarpiais didesnis pa\u017eeid\u017eiamumas da\u017eniau sutapdavo su \u0161iltesniu klimatu. Ta\u010diau ry\u0161kiausi \u0161uoliai fiksuoti b\u016btent klimato re\u017eim\u0173 sand\u016brose, kai aplinkos s\u0105lygos persitvarkydavo spar\u010diausiai.<\/p>\n
Tai nerei\u0161kia, kad vien klimato ar vandenyn\u0173 chemijos nestabilumas automati\u0161kai sukelia masin\u012f i\u0161nykim\u0105. \u017dinomi ir kiti lemiami veiksniai, pavyzd\u017eiui, didelio asteroido sm\u016bgiai ar mil\u017eini\u0161kas vulkanizmas, ta\u010diau naujasis darbas si\u016blo paai\u0161kinim\u0105, kod\u0117l tam tikrais laikotarpiais biosfera b\u016bdavo labiau pa\u017eeid\u017eiama.<\/p>\n
Tyrimas yra istorinis ir pats savaime neprognozuoja, kas nutiks artimiausiais de\u0161imtme\u010diais. Vis d\u0117lto jis svarbus platesniame kontekste, nes \u0161iandien mokslininkai fiksuoja spart\u0173 klimato \u0161ilt\u0117jim\u0105 ir biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s nykim\u0105, o tai didina diskusijas apie vadinam\u0105j\u012f \u0161e\u0161t\u0105j\u012f masin\u012f i\u0161nykim\u0105.<\/p>\n
Autori\u0173 teigimu, dabartinis geologinis laikotarpis, kainozojus, pagal j\u0173 rodikl\u012f i\u0161siskiria palyginti ma\u017eu foniniu pa\u017eeid\u017eiamumu. Ta\u010diau pabr\u0117\u017eiama, kad \u017emogaus veikla, \u012fskaitant \u0161iltnamio duj\u0173 emisijas, buveini\u0173 naikinim\u0105 ir tar\u0161\u0105, gali sukelti reik\u0161ming\u0173 poky\u010di\u0173 net ir esant santykinai stabiliam fonui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas atskleid\u0117, kad prie\u0161 penkis did\u017eiausius masinio i\u0161nykimo \u012fvykius \u017dem\u0117s vandenyn\u0173 ir klimato chemija rod\u0117 \u012fsp\u0117jamus svyravimus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47749,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[685,673,36910,1529,36911,1283],"miestas":[],"class_list":["post-47748","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-biologine-ivairove","tag-klimato-kaita","tag-masinis-isnykimas","tag-paleontologija","tag-vandenynu-chemija","tag-vilniaus-universitetas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47748","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47748"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47748\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47749"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47748"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47748"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47748"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47748"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}