{"id":47752,"date":"2026-08-21T10:06:54","date_gmt":"2026-08-21T10:06:54","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/21\/mirtini-iltiniai-katinai-nyko-is-vidaus-mokslininkai-atskleide-ligas-ir-kraujomaisa-pries-isnykima\/"},"modified":"2026-08-21T10:06:54","modified_gmt":"2026-08-21T10:06:54","slug":"mirtini-iltiniai-katinai-nyko-is-vidaus-mokslininkai-atskleide-ligas-ir-kraujomaisa-pries-isnykima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/21\/mirtini-iltiniai-katinai-nyko-is-vidaus-mokslininkai-atskleide-ligas-ir-kraujomaisa-pries-isnykima\/","title":{"rendered":"Mirtini iltiniai katinai nyko i\u0161 vidaus: mokslininkai atskleid\u0117 ligas ir kraujomai\u0161\u0105 prie\u0161 i\u0161nykim\u0105"},"content":{"rendered":"

Naujas tyrimas rodo, kad vienas garsiausi\u0173 ledynme\u010dio pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173, iltinis katinas Smilodon fatalis, prie\u0161 i\u0161nykdamas gal\u0117jo susidurti ne tik su aplinkos poky\u010diais, bet ir su rimtomis sveikatos problemomis. Mokslininkai aptiko po\u017eymi\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 \u012ftarti da\u017enesnes \u012fgimtas deformacijas ir galim\u0105 kraujomai\u0161\u0105 nykstan\u010diose populiacijose.<\/p>\n

Smilodon fatalis buvo stambus pasalomis med\u017eioj\u0119s pl\u0117\u0161r\u016bnas, gal\u0117j\u0119s sverti apie 270 kilogram\u0173. \u0160i r\u016b\u0161is i\u0161nyko paskutiniojo ledynme\u010dio pabaigoje, ma\u017edaug prie\u0161 12 000 met\u0173, kai \u0160iaur\u0117s Amerikoje spar\u010diai keit\u0117si klimatas ir nyko stambi\u0173j\u0173 \u017eol\u0117d\u017ei\u0173, nuo kuri\u0173 priklaus\u0117 pl\u0117\u0161r\u016bnai, gausa.<\/p>\n

Tyr\u0117jai analizavo Los And\u017eele esan\u010di\u0173 La Brea dervos duobi\u0173 fosilijas ir i\u0161tyr\u0117 daugiau nei 3 700 slanksteli\u0173. \u0160ie kaulai priskirti ma\u017eiausiai 849 skirtingiems Smilodon fatalis individams, tod\u0117l tai tapo viena did\u017eiausi\u0173 tokio tipo anatomini\u0173 analizi\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 vertinti ne pavienius atvejus, o bendras populiacijos tendencijas.<\/p>\n

K\u0105 parod\u0117 slanksteli\u0173 tyrimas<\/h2>\n

Naudodami optinius metodus ir kompiuterin\u0117s tomografijos tyrimus mokslininkai ie\u0161kojo traum\u0173, lig\u0173 ir genetini\u0173 defekt\u0173 p\u0117dsak\u0173. Slanksteliuose rasta \u012fvairi\u0173 patologij\u0173, \u012fskaitant po\u017eymius, b\u016bdingus l\u0117tiniams u\u017edegimams, taip pat u\u017efiksuota daugiau nei 200 \u012fgimt\u0173 slanksteli\u0173 apsigimim\u0173 ir beveik 50 suaugusi\u0173 slanksteli\u0173 atvej\u0173.<\/p>\n

Be to, identifikuoti trys individai, kuri\u0173 juosmenin\u0117je stuburo dalyje aptikta po\u017eymi\u0173, siejam\u0173 su stuburo nerv\u0173 navikais. Nors absoliutus skai\u010dius atrodo nedidelis, pagal tirt\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 proporcij\u0105 tyr\u0117jai apskai\u010diavo apie 353 atvejus 100 000 individ\u0173, o tai yra labai didelis rodiklis, palyginti su \u017emogaus populiacijomis.<\/p>\n

\u201eDervos i\u0161tekos buvo sp\u0105stai m\u0117s\u0117d\u017eiams: \u012fklimp\u0119s stambus \u017eol\u0117dis pritraukdavo pl\u0117\u0161r\u016bnus ir mait\u0117das, kurie patys \u012fstrigdavo dideliais kiekiais\u201c, \u2013 teigiama tyrime.<\/p>\n

Kaip tai gal\u0117jo prisid\u0117ti prie i\u0161nykimo<\/h2>\n

Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokios \u012fgimtos deformacijos ir galimi navikai gal\u0117jo reik\u0161mingai ma\u017einti gyv\u016bn\u0173 judrum\u0105 ir med\u017eiokl\u0117s s\u0117km\u0119. \u0160iuolaikini\u0173 gyv\u016bn\u0173 pavyzd\u017eiai rodo, kad pana\u0161\u016bs stuburo nerv\u0173 navikai da\u017enai sukelia skausm\u0105, raumen\u0173 nykim\u0105 ir \u0161lubavim\u0105, o tai pl\u0117\u0161r\u016bnui rei\u0161kia prastesnes galimybes sumed\u017eioti grob\u012f.<\/p>\n

Tyr\u0117jai neatmeta, kad blog\u0117janti sveikata gal\u0117jo lemti ir elgsenos poky\u010dius. Jei gyv\u016bnui sunkiau med\u017eioti, jis gali da\u017eniau rizikuoti, pavyzd\u017eiui, bandydamas pasinaudoti lengvu grobiu, \u012fklimpusiu dervoje, nors tai didina tikimyb\u0119 pa\u010diam \u017e\u016bti.<\/p>\n

Kraujomai\u0161os hipotez\u0117, anot autori\u0173, i\u0161lieka tik\u0117tina, ta\u010diau j\u0105 galutinai patvirtinti sud\u0117tinga, nes i\u0161 La Brea radini\u0173 paprastai nei\u0161lieka mink\u0161tieji audiniai, o DNR analiz\u0117 tokiu atveju beveik ne\u012fmanoma. Vis d\u0117lto didesnis \u012fgimt\u0173 defekt\u0173 da\u017enis da\u017enai siejamas su ma\u017e\u0117jan\u010diomis, izoliuotomis populiacijomis.<\/p>\n

Pamoka \u0161iandienos gamtai<\/h2>\n

\u0160is darbas primena, kad r\u016b\u0161i\u0173 nykim\u0105 gali lemti ne vienas veiksnys, o j\u0173 derinys: ma\u017e\u0117jantis skai\u010dius, genetin\u0117s \u012fvairov\u0117s praradimas, ligos ir aplinkos poky\u010diai. Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad pana\u0161ios rizikos i\u0161lieka ir \u0161iandien, kai d\u0117l buveini\u0173 nykimo bei klimato kaitos daugelio r\u016b\u0161i\u0173 populiacijos fragmentuojasi, o genetin\u0117 \u012fvairov\u0117 ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n

Tyrime taip pat primenama, kad analogi\u0161ki signalai fiksuoti ir kit\u0173 ledynme\u010dio gyv\u016bn\u0173 istorijoje. Pavyzd\u017eiui, kai kuri\u0173 am\u017einajame \u012f\u0161ale rast\u0173 mamut\u0173 genetiniai duomenys rodo didel\u012f kraujomai\u0161os lyg\u012f prie\u0161 i\u0161nykim\u0105, o tai gal\u0117jo didinti paveldim\u0173 sutrikim\u0173 ir lig\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n

Smilodon fatalis atvejis, mokslinink\u0173 teigimu, yra dar vienas argumentas, kod\u0117l gamtosaugos politikoje svarbu ne tik saugoti buveines, bet ir u\u017etikrinti populiacij\u0173 junglum\u0105. Kuo ma\u017eesn\u0117 ir labiau izoliuota populiacija, tuo grei\u010diau gali did\u0117ti genetini\u0173 defekt\u0173 tikimyb\u0117 ir ma\u017e\u0117ti atsparumas ligoms.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tyrimas rodo, kad Smilodon fatalis prie\u0161 i\u0161nykdamas gal\u0117jo kent\u0117ti nuo \u012fgimt\u0173 stuburo defekt\u0173, lig\u0173 ir galimos kraujomai\u0161os.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47753,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[1525,31312,36916,36915,14575,1529,36914],"miestas":[],"class_list":["post-47752","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-fosilijos","tag-genetine-ivairove","tag-kraujomaisa","tag-la-brea-dervos-duobes","tag-ledynmetis","tag-paleontologija","tag-smilodon-fatalis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47752","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47752"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47752\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47753"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47752"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47752"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47752"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47752"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}