Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) u\u017efiksavo vandens ir deguonies chemijos jungini\u0173 p\u0117dsakus itin arti Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako centro, kur dominuoja supermasyvi juodoji skyl\u0117 Sagittarius A*. Astronomams tai netik\u0117ta, nes tokioje aplinkoje intensyvi spinduliuot\u0117 ir dinaminis chaosas paprastai greitai ardo molekules.<\/p>\n
Steb\u0117jim\u0173 d\u0117mesio centre atsid\u016br\u0117 evoliucionavusi, mir\u0161tanti \u017evaig\u017ed\u0117 IRS 3. Ji yra v\u0117lyvos raidos asimptotin\u0117s mil\u017eini\u0173 \u0161akos \u017evaig\u017ed\u0117, kuri galingais \u017evaig\u017ediniais v\u0117jais nuolat i\u0161meta savo i\u0161orinius sluoksnius ir taip praturtina aplinkin\u0119 erdv\u0119 dulk\u0117mis bei dujomis.<\/p>\n
JWST vidutinio infraraudonojo spektro matavimai leido ai\u0161kiai atskirti silikatini\u0173 dulki\u0173 po\u017eymius ir identifikuoti vandens buvim\u0105 dujose. Tokie spektriniai \u201epir\u0161t\u0173 atspaudai\u201c svarb\u016bs tod\u0117l, kad jie parodo ne tik tai, kas yra aplink \u017evaig\u017ed\u0119, bet ir kaip ilgai med\u017eiaga gali i\u0161likti nepalankiomis s\u0105lygomis.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 vertinimu, IRS 3 nuo galaktikos centro nutolusi ma\u017edaug 0,55 \u0161viesme\u010dio ir yra apsupta did\u017eiuliu dulki\u0173 apvalkalu, nusidriekian\u010diu iki ma\u017edaug 10 000 astronomini\u0173 vienet\u0173. \u017dvaig\u017ed\u0117s v\u0117j\u0173 greitis siekia apie 15 kilometr\u0173 per sekund\u0119, o jud\u0117dama per tankesn\u0119 terp\u0119 ji sukuria sm\u016bgin\u0119 bang\u0105, padedan\u010di\u0105 ai\u0161kinti matom\u0105 strukt\u016br\u0105.<\/p>\n
Modeliavimas leid\u017eia sp\u0117ti, kad \u0161i \u017evaig\u017ed\u0117 gal\u0117jo susiformuoti toliau nuo centro ir v\u0117liau migruoti \u012f vidin\u012f region\u0105. Kai kuriuose scenarijuose jos mas\u0117 siekia apie \u0161e\u0161ias Saul\u0117s mases, o am\u017eius gali b\u016bti apie 72 mln. met\u0173, tai yra palyginti jauna, lyginant su Saul\u0117s evoliucijos trukme.<\/p>\n
Did\u017eiausia \u0161io rezultato reik\u0161m\u0117 yra platesn\u0117 nei viena \u017evaig\u017ed\u0117: jei vanduo ir kitos molekul\u0117s gali i\u0161gyventi \u0161alia supermasyvios juodosios skyl\u0117s, vadinasi, galaktik\u0173 centrai gali b\u016bti chemi\u0161kai aktyvesni, nei manyta. Tai svarbu ai\u0161kinantis, kaip dulk\u0117s ir molekulin\u0117 med\u017eiaga maitina nauj\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 formavim\u0105si ir kaip b\u0117gant laikui kinta galaktik\u0173 branduoli\u0173 aplinka.<\/p>\n
\u201eVandens aptikimas ypa\u010d jaudina, nes jis rodo, kad molekulin\u0117 med\u017eiaga gali i\u0161likti net aplinkoje, kurioje vyrauja intensyvi spinduliuot\u0117\u201c, \u2013 sak\u0117 ESA mokslinink\u0117 Macarena Garcia Marin.<\/p>\n
\u201eGalaktik\u0173 centrai yra vienos ekstremaliausi\u0173 aplink\u0173, tod\u0117l klausimas, ar \u017evaig\u017ed\u0117s ten gali toliau praturtinti savo aplink\u0105, yra labai svarbus\u201c, \u2013 sak\u0117 pagrindinis darbo autorius Florianas Pei\u00dfkeris.<\/p>\n
\u0160is tyrimas dar kart\u0105 parodo, kod\u0117l JWST laikomas vienu svarbiausi\u0173 pastarojo de\u0161imtme\u010dio mokslo \u012franki\u0173: jis leid\u017eia ne tik fotografuoti, bet ir \u201ei\u0161skaityti\u201c chemin\u0119 sud\u0117t\u012f ten, kur anks\u010diau tr\u016bko jautrumo ir rai\u0161kos. Astronomai tikisi, kad pana\u0161\u016bs steb\u0117jimai pad\u0117s nustatyti, kiek paplitusi tokia chemin\u0117 \u201eatsparumo zona\u201c prie galaktik\u0173 centr\u0173 ir kaip ji susijusi su dulki\u0173, vandens bei organini\u0173 molekuli\u0173 ciklu Visatoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
JWST steb\u0117jimai atskleid\u0117 vandens p\u0117dsakus netoli Sagittarius A*: tai kei\u010dia supratim\u0105, kaip molekul\u0117s i\u0161gyvena galaktikos centre.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47757,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[36923,15941,13886,5884,36922,36924],"miestas":[],"class_list":["post-47756","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-infraraudonoji-astronomija","tag-jameso-webbo-teleskopas","tag-juodosios-skyles","tag-pauksciu-takas","tag-sagittarius-a","tag-zvaigzdziu-evoliucija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47756","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47756"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47756\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47757"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47756"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47756"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47756"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47756"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}