Mi\u0161kuose, pievose ar net kapin\u0117se kartais pasirodo beveik tobuli gryb\u0173 ratai, nuo seno apipinti legendomis apie f\u0117jas, raganas ar velni\u0105. Nors rei\u0161kinys pla\u010diai \u017einomas folklorui, jo tikslus biologinis mechanizmas iki \u0161iol buvo steb\u0117tinai menkai i\u0161tirtas.<\/p>\n
Naujas tyrimas, publikuotas \u017eurnale Royal Society Open Science, priartina prie atsakymo, kod\u0117l vadinamieji f\u0117j\u0173 \u017eiedai formuojasi ratu, o ne vientisa grybiena. Mokslininkai pasitelk\u0117 dirvo\u017eemio DNR analiz\u0119 ir ne\u012fprast\u0105 grybienos persodinimo eksperiment\u0105, kad patikrint\u0173 kelias hipotezes.<\/p>\n
Grybas, kur\u012f matome vir\u0161 \u017eem\u0117s, t\u0117ra vaisiak\u016bnis, o did\u017eioji organizmo dalis slepiasi dirvo\u017eemyje kaip grybiena. Augdama nuo pradinio ta\u0161ko ji ple\u010diasi \u012f i\u0161or\u0119, o vaisiak\u016bniai da\u017eniausiai i\u0161kyla aktyviausio augimo pakra\u0161tyje, taip \u201enupie\u0161dami\u201c \u017eied\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai Uppsaloje nagrin\u0117jo Marasmius oreades r\u016b\u0161\u012f dviejuose skirtinguose \u017eieduose ir \u0117m\u0117 dirvo\u017eemio m\u0117ginius nuo \u017eiedo centro iki kra\u0161to bei u\u017e jo rib\u0173. DNR sekoskaita parod\u0117, kad daugiausia \u0161io grybo genetin\u0117s med\u017eiagos buvo \u017eiedo pakra\u0161tyje, ypa\u010d i\u0161orin\u0117je jo dalyje, o centre ji krito iki fono lygio.<\/p>\n
\u0160is rezultatas leid\u017eia teigti, kad \u017eiedo forma b\u016bdinga ne tik vaisiak\u016bniams, bet ir pa\u010diai grybienai. Kitaip tariant, po \u017eole slypi ne \u201ediskas\u201c, o tikras \u017eiedas, tod\u0117l nat\u016braliai kyla klausimas, kas ver\u010dia gryb\u0105 palikti centrin\u0119 zon\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai patikrino kelias id\u0117jas: ar grybiena tiesiog nuosekliai auga viena kryptimi, ar jos pl\u0117tr\u0105 gali \u201eorientuoti\u201c aplinkos veiksniai, ar galb\u016bt skirtingos kolonijos dalys koordinuoja augim\u0105. Vis d\u0117lto labiausiai su duomenimis sutapo vadinamoji laikino pab\u0117gimo hipotez\u0117.<\/p>\n
Pagal j\u0105, dirvo\u017eemis u\u017e aktyvaus augimo fronto kuriam laikui tampa ma\u017eiau palankus, tod\u0117l grybiena toliau stumia rib\u0105 \u012f priek\u012f ir formuoja \u017eied\u0105. Neigiami veiksniai gali b\u016bti laikinas maisto med\u017eiag\u0173 i\u0161eikvojimas arba pa\u010dios grybienos i\u0161skiriamos med\u017eiagos, kurios trumpam slopina augim\u0105 \u201eu\u017enugaryje\u201c.<\/p>\n
\u201eRezultatai labiausiai atitiko laikino pab\u0117gimo hipotez\u0119 ir rodo, kad grybiena vengia slopinan\u010di\u0173 veiksni\u0173 augimo fronto vidin\u0117je pus\u0117je\u201c, \u2013 ra\u0161o tyr\u0117jai.<\/p>\n
Kad geriau suprast\u0173 augimo logik\u0105, mokslininkai i\u0161kas\u0117 \u017eiedo dalis, jas pasuko arba perk\u0117l\u0117 \u012f kitas vietas ir paliko daugiau nei metams. Po ma\u017edaug 14 m\u0117nesi\u0173 paai\u0161k\u0117jo, kad perkelta grybiena da\u017enai t\u0119s\u0117 augim\u0105 ankstesne kryptimi, o kai kuriais atvejais prad\u0117jo pl\u0117stis papildoma kryptimi.<\/p>\n
Svarbu ir tai, kad \u012f \u017eiedo centr\u0105 sugr\u0105\u017einta grybiena sugeb\u0117jo atsinaujinti, vadinasi, slopinantis poveikis n\u0117ra nuolatinis. Tai sustiprina mint\u012f, kad \u017eiedo vidus laikinai tampa nepalankus, bet v\u0117liau dirvo\u017eemio s\u0105lygos v\u0117l gali normalizuotis.<\/p>\n
F\u0117j\u0173 \u017eiedus sudaro ne viena konkreti r\u016b\u0161is: pasaulyje apra\u0161yta daugiau nei 100 takson\u0173, galin\u010di\u0173 formuoti pana\u0161ius ratus. Tod\u0117l nauji duomenys apie Marasmius oreades gali tapti atspirties ta\u0161ku ai\u0161kinantis, ar pana\u0161us mechanizmas veikia ir kit\u0173 gryb\u0173 atvejais.<\/p>\n
Tyrimas taip pat pabr\u0117\u017eia augan\u010di\u0105 dirvo\u017eemio DNR metod\u0173 svarb\u0105. Galimyb\u0117 aptikti ir \u201e\u017eem\u0117lapiuoti\u201c gryb\u0173 genom\u0173 p\u0117dsakus tiesiai i\u0161 dirvo\u017eemio leid\u017eia tiksliau tirti grybienos augim\u0105 nat\u016braliomis s\u0105lygomis, o ne vien laboratorijoje, kur ekosistemos s\u0105veikos da\u017enai supaprastinamos.<\/p>\n
Mokslininkai akcentuoja, kad reik\u0117s daugiau duomen\u0173 i\u0161 didesnio skai\u010diaus \u017eied\u0173 ir papildom\u0173 eksperiment\u0173, kad b\u016bt\u0173 nustatyta tiksli prie\u017eastis, kas konkre\u010diai laikinai slopina grybien\u0105 \u201ei\u0161 vidaus\u201c. Ta\u010diau jau dabar ai\u0161k\u0117ja, kad tobulas gryb\u0173 ratas grei\u010diausiai yra ne mistika, o subtili dirvo\u017eemio chemijos, maisto med\u017eiag\u0173 ir grybienos biologijos s\u0105veika.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai dirvo\u017eemio DNR ir persodinimo eksperimentu ai\u0161kina, kod\u0117l f\u0117j\u0173 \u017eiedai auga ratu: grybiena, pana\u0161u, traukiasi nuo laikinai nepalanki\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47759,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[710,25273,347,20120,36925,6342,35765],"miestas":[],"class_list":["post-47758","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-dirvozemis","tag-dnr-sekoskaita","tag-grybai","tag-grybiena","tag-marasmius-oreades","tag-stokholmo-universitetas","tag-uppsala"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47758","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47758"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47758\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47759"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47758"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47758"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47758"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47758"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}