Antarktidos ledo tirpsmas gali tur\u0117ti netik\u0117t\u0105 pasekm\u0119: \u012f Piet\u0173 vandenyn\u0105 vis aktyviau patenka gyvsidabris, de\u0161imtme\u010dius ir net \u0161imtme\u010dius kauptas lede. Naujas tyrimas rodo, kad klimato \u0161ilt\u0117jimas paver\u010dia Antarktid\u0105 antriniu tar\u0161os \u0161altiniu, o poveikis gali i\u0161plisti u\u017e poliarinio regiono rib\u0173.<\/p>\n
Gyvsidabris \u012f aplink\u0105 patenka nat\u016braliai, pavyzd\u017eiui, per vulkanin\u0119 veikl\u0105 ar uolien\u0173 irim\u0105, ta\u010diau pramon\u0117s laikotarpiu jo kiekiai smarkiai i\u0161augo. Did\u017eiausi\u0105 ind\u0117l\u012f sieja i\u0161kastinio kuro deginimas ir kai kurios kasybos veiklos, d\u0117l kuri\u0173 gyvsidabrio junginiai atmosferoje gali keliauti didelius atstumus.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 Antarktidos ledas veik\u0117 kaip savoti\u0161ka saugykla: ore nus\u0117d\u0119s gyvsidabris buvo \u012f\u0161aldomas ir u\u017ekonservuojamas sniego bei ledo sluoksniuose. Ta\u010diau spart\u0117jant tirpsmui, \u0161is istorinis ter\u0161al\u0173 rezervas v\u0117l \u012ftraukiamas \u012f apytak\u0105 ir per tirpsmo vandenis bei erozij\u0105 patenka \u012f pakran\u010di\u0173 ekosistemas.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 grup\u0117, vadovaujama Pekino universiteto mokslininko Chengzhen Zhou, analizavo nuos\u0117d\u0173 gr\u0119\u017einius Antarktidos pusiasalio regione. Tai viena spar\u010diausiai \u0161ylan\u010di\u0173 ir grei\u010diausiai besikei\u010dian\u010di\u0173 Antarktidos viet\u0173, tod\u0117l ji laikoma ankstyvu indikatoriumi, kas gali vykti ir kitur.<\/p>\n
Duomenys rodo, kad Antarktidos pusiasalio \u0161elfe gyvsidabris kaupiasi ma\u017edaug dukart grei\u010diau nei pasaulinis \u0161elf\u0173 vidurkis. Be to, nuo pramon\u0117s revoliucijos prad\u017eios, ma\u017edaug nuo XIX am\u017eiaus vidurio, kaupimosi tempas i\u0161augo apie 160 proc.<\/p>\n
Vienas pagrindini\u0173 keli\u0173, kaip gyvsidabris pasiekia Antarktid\u0105, yra atmosfera: nus\u0117d\u0119s jis gali b\u016bti \u012ftraukiamas \u012f j\u016bros vanden\u012f ir v\u0117l gr\u012f\u017eti \u012f or\u0105. Mokslininkai \u0161\u012f proces\u0105 apib\u016bdina kaip atmosferos ir vandenyno apytakos cikl\u0105, kuris leid\u017eia ter\u0161alams cirkuliuoti net atokiuose regionuose.<\/p>\n
Tyrime pabr\u0117\u017eiama, kad dabar veikia ne tik atmosferos ir vandenyno apytaka, bet ir papildomas mechanizmas, susij\u0119s su ledyn\u0173 tirpsmu. Kai ledas tirpsta, o pakrant\u0117se intensyv\u0117ja erozija, gyvsidabris i\u0161 ledo ir sausumos nuos\u0117d\u0173 lengviau mobilizuojamas ir patenka \u012f j\u016br\u0105.<\/p>\n
\u201e\u0160i\u0173 dviej\u0173 cikl\u0173 s\u0105veika padidino tirpsmo skatinam\u0105 gyvsidabrio i\u0161siskyrim\u0105 i\u0161 sausumos apie 550 proc., o oro ir j\u016bros mainus apie 350 proc.\u201c, \u2013 teigiama tyr\u0117j\u0173 i\u0161vadose.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, tai rei\u0161kia, kad klimato \u0161ilt\u0117jimas Antarktidoje ne tik kei\u010dia ledyn\u0173 b\u016bkl\u0119, bet ir sustiprina chemini\u0173 ter\u0161al\u0173 jud\u0117jim\u0105. Kitaip tariant, istorin\u0117 tar\u0161a, kuri buvo laikoma tarsi u\u017erakinta, tampa aktyvia ir gali didinti poveik\u012f ekosistemoms.<\/p>\n
Pasaulio sveikatos organizacija gyvsidabr\u012f \u012fvardija tarp 10 did\u017eiausi\u0105 susir\u016bpinim\u0105 kelian\u010di\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 visuomen\u0117s sveikatai. Net ma\u017eos koncentracijos gali b\u016bti toksi\u0161kos, o did\u017eiausia rizika siejama su metilgyvsidabriu, kuris kaupiasi gyv\u016bn\u0173 audiniuose ir stipr\u0117ja kylant mitybos grandine.<\/p>\n
Ankstesni tyrimai Antarktidoje yra fiksav\u0119, kad j\u016bros lede gyvenan\u010dios bakterijos gali paversti gyvsidabr\u012f metilgyvsidabriu. B\u016btent \u0161i forma laikoma ypa\u010d pavojinga, nes ji linkusi bioakumuliuotis planktono, krilio, \u017euv\u0173 ir galiausiai auk\u0161tesni\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 organizmuose.<\/p>\n
Naujausi duomenys taip pat kelia nerim\u0105 d\u0117l tar\u0161os plitimo: gyvsidabrio perna\u0161a i\u0161 Antarktidos pusiasalio \u012f atvir\u0105 vandenyn\u0105 srov\u0117mis, tyrimo vertinimu, i\u0161augo apie 400 proc. Tai rei\u0161kia, kad poveikis teori\u0161kai gali persiduoti platesn\u0117ms Piet\u0173 vandenyno teritorijoms ir potencialiai paliesti \u017evejybos bei ekosistem\u0173 stabilum\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad problema yra susijusi su \u017emogaus veikla, tod\u0117l sprendimai taip pat priklauso nuo pasirinkim\u0173: ma\u017eesni i\u0161kastinio kuro deginimo mastai ir tar\u0161os kontrol\u0117 lemia ne tik \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173, bet ir gyvsidabrio emisij\u0173 ma\u017e\u0117jim\u0105. Tyrimas publikuotas Proceedings of the National Academy of Sciences.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad tirpstant Antarktidos ledui \u012f Piet\u0173 vandenyn\u0105 vis aktyviau i\u0161siskiria gyvsidabris, galintis paveikti ekosistemas ir \u017euvininkyst\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47761,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4540,20557,673,26852,33798,9847,8870],"miestas":[],"class_list":["post-47760","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antarktida","tag-gyvsidabris","tag-klimato-kaita","tag-metilgyvsidabris","tag-pietu-vandenynas","tag-pnas","tag-tarsa"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47760","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47760"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47760\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47761"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47760"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47760"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47760"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47760"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}