{"id":47768,"date":"2026-08-21T10:08:40","date_gmt":"2026-08-21T10:08:40","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/21\/nasa-perseverance-lazeris-marse-aptiko-korunda-netiketas-rubinu-pedsakas-jezero-krateryje\/"},"modified":"2026-08-21T10:08:40","modified_gmt":"2026-08-21T10:08:40","slug":"nasa-perseverance-lazeris-marse-aptiko-korunda-netiketas-rubinu-pedsakas-jezero-krateryje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/21\/nasa-perseverance-lazeris-marse-aptiko-korunda-netiketas-rubinu-pedsakas-jezero-krateryje\/","title":{"rendered":"NASA Perseverance lazeris Marse aptiko korund\u0105: netik\u0117tas \u201erubin\u0173\u201c p\u0117dsakas Jezero krateryje"},"content":{"rendered":"<p>NASA marsaeigis Perseverance, tirdamas \u0161viesius akmenis Jezero krateryje, aptiko signal\u0105, kurio mokslininkai ten nesitik\u0117jo: korund\u0105. Tai aliuminio oksido mineralas, \u017dem\u0117je sudarantis rubinus ir safyrus, tod\u0117l radinys i\u0161kart suk\u0117l\u0117 didel\u012f susidom\u0117jim\u0105 planetolog\u0173 bendruomen\u0117je.<\/p>\n<p>Korundas Marse iki \u0161iol nebuvo patikimai identifikuotas in situ, tad \u0161is aptikimas svarbus ne d\u0117l tariamos brangakmeni\u0173 vert\u0117s, o d\u0117l geologini\u0173 s\u0105lyg\u0173. Paprastai korundui formuotis reikia aliuminiu turtingos, siliciu skurd\u017eios chemin\u0117s aplinkos ir auk\u0161t\u0173 temperat\u016br\u0173 arba specifini\u0173 tektonini\u0173 proces\u0173.<\/p>\n<p>Mineralo po\u017eymius Perseverance u\u017efiksavo trijuose atskiruose plagioklazu turtinguose vadinamuosiuose laisvuosiuose akmenyse, gulin\u010diuose ant pavir\u0161iaus ir nebepriri\u0161tuose prie uolien\u0173 masyvo. Tokie rieduliai gali b\u016bti atne\u0161ti i\u0161 kitur, tod\u0117l jie leid\u017eia spr\u0119sti apie platesn\u0119 kraterio pakra\u0161\u010dio geologij\u0105 net ir neva\u017eiuojant \u012f tolimas vietas.<\/p>\n<p>Matavimams buvo pasitelktas prietaisas \u201eSuperCam\u201c ir laiko skiriamosios gebos liuminescencijos spektroskopija, kai lazeriu su\u017eadinami mineral\u0173 atomai, o j\u0173 skleid\u017eiama \u0161viesa i\u0161matuojama pagal b\u016bdingus spektrinius po\u017eymius. B\u016btent \u0161ie po\u017eymiai parod\u0117 chromo turin\u010dio korundo signal\u0105, artim\u0105 tam, kuris \u017dem\u0117je siejamas su rubin\u0173 spalv\u0105 suteikian\u010diu chromu.<\/p>\n<p>\u201eVisi\u0161kai netik\u0117tai \u201eSuperCam\u201c analiz\u0117 trijuose plagioklazu turtinguose akmenyse parod\u0117 ai\u0161kius chromo turin\u010dio korundo po\u017eymius\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 tyr\u0117jai, apibendrindami rezultat\u0173 esm\u0119.<\/p>\n<p>Did\u017eiausia m\u012fsl\u0117 ta, kad korundas aptiktas uolienose, kuriose dominuoja plagioklazas, o tokioje aplinkoje aliuminis da\u017enai \u201eu\u017erakinamas\u201c silikatin\u0117se strukt\u016brose. Kitaip tariant, vien chemija tarsi tur\u0117t\u0173 trukdyti korundui susiformuoti arba i\u0161likti, tod\u0117l aptikimas ver\u010dia i\u0161 naujo vertinti, kokie procesai vyko Jezero apylink\u0117se.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai svarsto kelis scenarijus, ta\u010diau viena labiausiai aptariam\u0173 versij\u0173 sieja korundo kilm\u0119 su mil\u017eini\u0161ku sm\u016bgiu, kadaise suformavusiu Jezero krater\u012f. Sm\u016bginiai \u012fvykiai gali sukurti ekstremal\u0173 sl\u0117g\u012f ir temperat\u016br\u0105, o tokios s\u0105lygos \u017dem\u0117je \u017einomos kaip galin\u010dios suformuoti metamorfinius mineralus, \u012fskaitant korund\u0105, ypa\u010d sm\u016bgio paveiktose uolienose.<\/p>\n<p>Kita galimyb\u0117 susijusi su kar\u0161t\u0173 skys\u010di\u0173 ir uolien\u0173 s\u0105veika, kai hidroterminiai procesai gali pakeisti vietin\u0119 chemij\u0105 taip, kad ji tapt\u0173 palankesn\u0117 aliuminiui kauptis ir siliciui ma\u017e\u0117ti. Jezero regione jau anks\u010diau buvo ie\u0161koma senovin\u0117s vandens aplinkos p\u0117dsak\u0173, tod\u0117l papildomi po\u017eymiai apie hidrotermin\u0119 veikl\u0105 sustiprint\u0173 \u0161i\u0105 krypt\u012f.<\/p>\n<p>Nors aptikti gr\u016bdeliai grei\u010diausiai mikroskopiniai ir jokiu b\u016bdu nerei\u0161kia, kad Marso pavir\u0161iuje guli brangakmeniai, pats faktas yra reik\u0161mingas Marso istorijos rekonstrukcijai. Tokie mineralai gali tapti raktu \u012f tai, kada ir kokiomis s\u0105lygomis vyko dideli sm\u016bgiai, kaip keit\u0117si plutos chemija ir ar egzistavo ilgiau trunkantys \u0161iluminiai ar skys\u010di\u0173 sukelti procesai.<\/p>\n<p>Tolimesnis \u017eingsnis b\u016bt\u0173 rasti uolien\u0173 sluoksn\u012f, i\u0161 kurio gal\u0117jo kilti \u0161ie laisvieji akmenys, ir, jei \u012fmanoma, paimti m\u0117ginius. B\u016btent d\u0117l to mokslininkai pabr\u0117\u017eia Marso m\u0117gini\u0173 pargabenimo \u012f \u017dem\u0119 svarb\u0105, nes laboratorijose b\u016bt\u0173 galima atlikti nepalyginamai daugiau tyrim\u0173 ir tiksliau nustatyti korundo kilm\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Perseverance Jezero krateryje aptiko korundo signal\u0105 \u2013 mineral\u0105, siejam\u0105 su rubinais ir safyrais, o jo kilm\u0117 Marse kelia nauj\u0173 klausim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47769,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[874,36934,36936,1545,1544,15344,36935],"miestas":[],"class_list":["post-47768","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-geologija","tag-jezero-krateris","tag-korundas","tag-marsas","tag-nasa","tag-perseverance","tag-supercam"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47768","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47768"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47768\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47769"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47768"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47768"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47768"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47768"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}