Gausiai pamaitinta mikroskopin\u0117 g\u0117lavanden\u0117 plok\u0161\u010dioji kirm\u0117l\u0117 gali staigiai pailg\u0117ti ir per kelias dienas tapti laikina grandine i\u0161 keli\u0173 sujungt\u0173 klon\u0173. Tok\u012f rei\u0161kin\u012f, steb\u0117t\u0105 Stenostomum genties kirm\u0117l\u0117se, apra\u0161\u0117 Var\u0161uvos universiteto mokslinink\u0173 komanda.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad poky\u010dio nesukelia nauja genetin\u0117 mutacija ar DNR persitvarkymas. Vietoj to, d\u0117l maisto gausos persidengia \u012fprasti nelytinio dauginimosi ciklai ir kirm\u0117l\u0117 pradeda \u201eauginti\u201c kit\u0105 klon\u0105 dar neatsiskyrus ankstesniajam.<\/p>\n
Stenostomum kirm\u0117l\u0117s da\u017enai dauginasi nelyti\u0161kai, formuodamos nauj\u0105 k\u016bno segment\u0105 su galvos u\u017euomazga, kuri v\u0117liau atsiskiria ir ima gyventi savaranki\u0161kai. \u0160is procesas vadinamas paratomija, o jam vykstant suaktyv\u0117ja vystym\u0105si ir k\u016bno a\u0161i\u0173 formavim\u0105 kontroliuojantys genai.<\/p>\n
Eksperimentuose padidinta maisto pasi\u016bla pakeit\u0117 \u201egrafik\u0105\u201c: k\u016bnas pailg\u0117davo taip greitai, kad naujas dauginimosi ciklas startuodavo dar nepasibaigus ankstesniam. D\u0117l to vienu metu vyst\u0117si keli segmentai, o grandin\u0117je laikinai matydavosi kelios galvos.<\/p>\n
Mokslininkai nurodo, kad pirmos galvos po\u017eymiai da\u017eniausiai i\u0161ry\u0161k\u0117ja ma\u017edaug po 2 dien\u0173 nuo intensyvaus maitinimo prad\u017eios. Ma\u017edaug po 4 dien\u0173 ilgiausios grandin\u0117s gali siekti 4 ar 5 sujungtus \u201eindividus\u201c, dar vadinamus zooidais.<\/p>\n
Komanda tyr\u0117 keli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 mikroskopin\u012f grob\u012f ir nustat\u0117, kad keturios Stenostomum r\u016b\u0161ys stabiliai augo, kai buvo \u0161eriamos vienal\u0105s\u010diais g\u0117lavandeniais organizmais su \u017ealiais dumbliais. Kei\u010diant grobio kiek\u012f, grandini\u0173 susidarymo da\u017enis ry\u0161kiai did\u0117jo, kai maisto b\u016bdavo daugiau.<\/p>\n
\u201eLabiausiai nustebino, kad \u0161is efektas yra labai patikimas ir lengvai pakartojamas: pakanka kirm\u0117les tris dienas laikyti didel\u0117je konkretaus grobio koncentracijoje, ir grandin\u0117s susidaro nuolat\u201c, \u2013 sak\u0117 Var\u0161uvos universiteto zoologas Ludwikas G\u0105siorowskis.<\/p>\n
Tyrimo autoriai tokias strukt\u016bras vadina parakolonijomis, nes jos primena klonines kolonijas formuojan\u010dius gyv\u016bnus, ta\u010diau v\u0117liau vis tiek suyra. Grandin\u0117s n\u0117ra pastovios: kai seniausia galva u\u017ebaigia vystym\u0105si, jungtys po truput\u012f nutr\u016bksta ir kirm\u0117l\u0117s i\u0161siskiria \u012f ma\u017eesnes grandin\u0117les arba pavienius individus.<\/p>\n
Komanda band\u0117 \u012fvertinti, ar buvimas grandin\u0117je duoda tiesiogin\u0117s naudos, pavyzd\u017eiui, ar sujungti segmentai \u201edalijasi\u201c vir\u0161kinimo darbu. Ai\u0161ki\u0173 \u012frodym\u0173, kad vir\u0161kinimas grandin\u0117je tapt\u0173 kolektyvinis, tyr\u0117jai nepateik\u0117.<\/p>\n
Vis d\u0117lto vienos r\u016b\u0161ies atveju grandin\u0117s laboratoriniuose bandymuose buvo re\u010diau pasirenkamos pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 nei pavien\u0117s kirm\u0117l\u0117s, nors kitos r\u016b\u0161ies atveju toks skirtumas nepasitvirtino. Patys autoriai \u012fsp\u0117ja nepervertinti keli\u0173 galv\u0173 \u201esumanaus\u201c efekto ir svarsto, kad reik\u0161m\u0119 gali tur\u0117ti paprastesnis veiksnys \u2013 didesnis bendras k\u016bno dydis ir jud\u0117jimui svarbi\u0173 blakstien\u0117li\u0173 gausa.<\/p>\n
\u0160is darbas pateiktas kaip bioRxiv i\u0161ankstin\u0117 publikacija, tad dar n\u0117ra pra\u0117j\u0119s pilnos recenzavimo proced\u016bros. Nepaisant to, jis \u012fdomus tuo, kad parodo, kaip vien tik aplinkos s\u0105lygos, \u0161iuo atveju maisto gausa, gali per trump\u0105 laik\u0105 pakeisti dauginimosi dinamik\u0105 ir sukurti \u012f kolonij\u0105 pana\u0161i\u0105, bet laikin\u0105 k\u016bno strukt\u016br\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Gausiai pamaitintos Stenostomum kirm\u0117l\u0117s per kelias dienas virsta keli\u0173 klon\u0173 grandine: mokslininkai ai\u0161kina, kod\u0117l tai vyksta be genetini\u0173 poky\u010di\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47771,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[36941,36939,36940,36938,36937,13985,7438],"miestas":[],"class_list":["post-47770","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-biorxiv","tag-nelytinis-dauginimasis","tag-paratomija","tag-ploksciosios-kirmeles","tag-stenostomum","tag-varsuvos-universitetas","tag-zoologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47770","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47770"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47770\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47771"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47770"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47770"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47770"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47770"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}