2029 met\u0173 baland\u017eio 13 dien\u0105 pro \u017dem\u0119 itin arti pral\u0117ks asteroidas 99942 Apofis. Skai\u010diuojama, kad jo praskriejimo atstumas sieks apie 32 000 kilometr\u0173, tad tai bus vienas ry\u0161kiausi\u0173 tokio dyd\u017eio asteroid\u0173 praskriejim\u0173 \u0161iuolaikin\u0117je steb\u0117jim\u0173 istorijoje.<\/p>\n
Apofis yra ma\u017edaug 370 metr\u0173 skersmens dangaus k\u016bnas, ta\u010diau naujausi skai\u010diavimai rodo, kad susid\u016brimo su \u017deme 2029 metais rizikos n\u0117ra. Vis d\u0117lto tyr\u0117jai \u012fsp\u0117ja apie kit\u0105, ma\u017eiau akivaizd\u017ei\u0105 gr\u0117sm\u0119, kuri gali pakenkti mokslui.<\/p>\n
Asteroidui art\u0117jant prie \u017dem\u0117s, planetos gravitacija tur\u0117t\u0173 pastebimai paveikti jo sukim\u0105si ir pavir\u0161i\u0173. Mokslininkai tikisi fiksuoti galimus nuo\u0161liau\u017e\u0173 po\u017eymius, dreb\u0117jimus ir kitus procesus, kurie pad\u0117t\u0173 geriau suprasti asteroid\u0173 sandar\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau publikuotame tyrime pabr\u0117\u017eiama, kad prie\u0161 pat praskriejim\u0105 Apofis gali atsidurti regione, kuriame skraido geostacionariosios orbitos objektai ir j\u0173 nuolau\u017eos. Nors tikimyb\u0117 nedidel\u0117, modeliavimas parod\u0117 real\u0173 scenarij\u0173, kai \u017emogaus sukurta \u0161iuk\u0161l\u0117 praskrieja ypa\u010d arti arba net atsitrenkia \u012f asteroid\u0105.<\/p>\n
\u201eSvarbiausia pabr\u0117\u017eti, kad toks sm\u016bgis reik\u0161mingai nepakeist\u0173 asteroido orbitos\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas i\u0161 tyrimo autori\u0173 Alessandro Rossi.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, labiausiai tik\u0117tina pasekm\u0117 b\u016bt\u0173 nedidelis krateris ir \u012f kosmos\u0105 i\u0161mestas med\u017eiagos debesis. Tai savaime neb\u016bt\u0173 katastrofa, ta\u010diau gal\u0117t\u0173 supainioti duomenis, nes mokslininkams b\u016bt\u0173 sunkiau atskirti, kas Apof\u012f pakeit\u0117 labiau: \u017dem\u0117s gravitacija ar netik\u0117tas susid\u016brimas.<\/p>\n
Apofio praskriejim\u0105 planuoja steb\u0117ti dvi kosmin\u0117s misijos: Europos kosmoso agent\u016bros RAMSES ir NASA OSIRIS-APEX. Tikslas yra u\u017efiksuoti, kaip per labai trump\u0105 laik\u0105 kinta asteroido sukimasis, forma, pavir\u0161iaus savyb\u0117s ir galimi seisminiai signalai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad net ir nedidelis i\u0161orinis poveikis prie\u0161 \u0161iuos matavimus gal\u0117t\u0173 suma\u017einti galimyb\u0119 vienareik\u0161mi\u0161kai interpretuoti rezultatus. Kitaip tariant, \u017emonijos paliktos nuolau\u017eos gali atimti i\u0161 mokslinink\u0173 ret\u0105 prog\u0105 ai\u0161kiai pamatyti, kaip \u017dem\u0117 \u201epermodeliuoja\u201c praskriejant\u012f asteroid\u0105.<\/p>\n
\u0160is atvejis primena, kad apie auk\u0161t\u0173 orbit\u0173, ypa\u010d geostacionariosios, smulki\u0173 nuolau\u017e\u0173 populiacij\u0105 vis dar \u017einoma per ma\u017eai. Dideli objektai paprastai sekami, ta\u010diau ma\u017eesni fragmentai da\u017enai lieka nepastebimi, nors j\u0173 jud\u0117jimas dideliu grei\u010diu gali tur\u0117ti neprognozuojam\u0173 pasekmi\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai tikisi, kad iki 2029 met\u0173 bus sustiprintos steb\u0117jimo priemon\u0117s ir duomen\u0173 baz\u0117s, kad auk\u0161t\u0173 orbit\u0173 aplinka b\u016bt\u0173 \u012fvertinta tiksliau. Tai svarbu ne tik asteroid\u0173 tyrimams, bet ir bendrai kosmoso infrastrukt\u016bros saugai, nes geostacionarioji orbita yra kritin\u0117 ry\u0161io ir meteorologini\u0173 palydov\u0173 zona.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
2029 met\u0173 baland\u017eio 13 dien\u0105 asteroidas Apofis pral\u0117ks vos u\u017e 32 000 kilometr\u0173, o mokslininkus labiausiai neramina kosmin\u0117s \u0161iuk\u0161l\u0117s, galin\u010dios sugadinti…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47783,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[36952,16747,15301,36953,14663,1544,36912],"miestas":[],"class_list":["post-47782","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-apofis","tag-asteroidai","tag-esa","tag-geostacionarioji-orbita","tag-kosmines-siuksles","tag-nasa","tag-planetine-gynyba"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47782","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47782"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47782\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47783"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47782"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47782"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47782"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47782"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}