{"id":47790,"date":"2026-08-21T10:11:16","date_gmt":"2026-08-21T10:11:16","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/21\/mokslininkai-skelbia-venera-kadaise-denge-vandenynai-radiniai-gali-pakeisti-viska\/"},"modified":"2026-08-21T10:11:16","modified_gmt":"2026-08-21T10:11:16","slug":"mokslininkai-skelbia-venera-kadaise-denge-vandenynai-radiniai-gali-pakeisti-viska","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/21\/mokslininkai-skelbia-venera-kadaise-denge-vandenynai-radiniai-gali-pakeisti-viska\/","title":{"rendered":"Mokslininkai skelbia: Vener\u0105 kadaise deng\u0117 vandenynai, radiniai gali pakeisti visk\u0105"},"content":{"rendered":"

Venera \u0161iandien laikoma viena at\u0161iauriausi\u0173 Saul\u0117s sistemos planet\u0173: jos pavir\u0161iuje tvyro apie 460 laipsni\u0173 Celsijaus temperat\u016bra, o sl\u0117gis prilygsta ma\u017edaug 90 kart\u0173 didesniam nei \u017dem\u0117je. Ta\u010diau naujas tyrimas kelia provokuojan\u010di\u0105 hipotez\u0119, kad anks\u010diau \u0161is pasaulis gal\u0117jo b\u016bti visai kitoks.<\/p>\n

Mokslininkai teigia rad\u0119 po\u017eymi\u0173, jog kadaise vanduo gal\u0117jo dengti net iki 90 proc. Veneros pavir\u0161iaus, o bendras jo kiekis gal\u0117jo siekti apie 40 proc. \u017dem\u0117s vandenyn\u0173 t\u016brio. Darbe pabr\u0117\u017eiama, kad atskiri \u012frodymai n\u0117ra galutiniai, ta\u010diau keli\u0173 po\u017eymi\u0173 visuma stiprina versij\u0105 apie senovinius vandenynus.<\/p>\n

U\u017euominos Veneros reljefe<\/h2>\n

Did\u017eioji dalis dabartini\u0173 duomen\u0173 apie Veneros pavir\u0161i\u0173 surinkta \u201eNASA\u201c misijos \u201eMagellan\u201c radarais, kurie 1990-aisiais sudar\u0117 detalius planetos \u017eem\u0117lapius. Kadangi Vener\u0105 gaubia tank\u016bs debesys, optiniai vaizdai menkai padeda, tod\u0117l radaras iki \u0161iol i\u0161lieka svarbiausias \u0161altinis analizuojant reljef\u0105.<\/p>\n

Tyrimo autoriai atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f mil\u017eini\u0161kas vietoves, i\u0161vagotas daugiasieni\u0173, poligonus primenan\u010di\u0173 strukt\u016br\u0173. Anks\u010diau jos da\u017enai ai\u0161kintos kaip vulkanini\u0173 uolien\u0173 v\u0117simo ir traukimosi pasekm\u0117, ta\u010diau naujame darbe si\u016bloma, kad jos labiau pana\u0161ios \u012f \u017dem\u0117je j\u016brini\u0173 nuos\u0117d\u0173 sluoksniuose aptinkamus poligoninius l\u016b\u017ei\u0173 tinklus.<\/p>\n

Tokie tinklai \u017dem\u0117je formuojasi, kai stori dumbl\u0117ti j\u016bros dugno sluoksniai palaipsniui suslegia ir \u201ei\u0161spaud\u017eia\u201c vanden\u012f, o besikei\u010diant t\u016briui atsiranda \u012ftr\u016bkim\u0173 geometrija, galinti t\u0119stis kilometr\u0173 mastu. Autori\u0173 teigimu, analogijos su j\u016brin\u0117mis nuos\u0117domis gali geriau paai\u0161kinti dal\u012f Veneros matom\u0173 form\u0173.<\/p>\n

Kanalai, kurie kelia klausim\u0173<\/h2>\n

Antrasis argumentas siejamas su vadinamaisiais canali, tai yra did\u017eiuliais kanalais, kuri\u0173 dalis driekiasi t\u016bkstan\u010dius kilometr\u0173. Ilg\u0105 laik\u0105 jie buvo laikomi lavos vagomis, ta\u010diau tokiai interpretacijai kli\u016bva tai, kad ne visais atvejais ai\u0161ku, kaip lava gal\u0117jo i\u0161laikyti t\u0117km\u0119 tokiais atstumais.<\/p>\n

Tyr\u0117jai si\u016blo, kad bent dalis \u0161i\u0173 strukt\u016br\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti pana\u0161ios \u012f \u017dem\u0117s povandeninius kanalus, kuriuos i\u0161grau\u017eia tankios nuos\u0117din\u0117s srov\u0117s. Darbe pa\u017eymima, kad nema\u017ea poligonini\u0173 vietovi\u0173 dalis siejasi su kanalais, kurie tarsi \u201eprasideda\u201c lygumose be akivaizdaus vulkaninio \u0161altinio ir baigiasi gilesn\u0117se \u012fdubose, kaip b\u016bt\u0173 tik\u0117tina povandenin\u0117je aplinkoje.<\/p>\n

Drusk\u0173 sluoksni\u0173 p\u0117dsakas?<\/h2>\n

Tre\u010dias po\u017eymis susij\u0119s su vadinamosiomis rauk\u0161l\u0117tomis keteromis, i\u0161margintomis Veneros \u017eemumose. Autoriai kelia prielaid\u0105, kad jos gal\u0117jo susiformuoti vir\u0161 stor\u0173 drusk\u0173 sankaup\u0173, likusi\u0173, kai senoviniai vandenynai garavo ir trauk\u0117si.<\/p>\n

\u017dem\u0117je dideli drusk\u0173 klodai susidar\u0117, pavyzd\u017eiui, Vidur\u017eemio j\u016brai i\u0161 dalies i\u0161d\u017ei\u016bvus prie\u0161 milijonus met\u0173, o tokie sluoksniai gali deformuoti vir\u0161 j\u0173 esan\u010dias uolienas. Tyrime teigiama, kad Veneroje toks drusk\u0173 sluoksnis teori\u0161kai gal\u0117jo siekti bent keliasde\u0161imt metr\u0173 ir paveikti plutos reljef\u0105.<\/p>\n

Vis d\u0117lto patys autoriai pabr\u0117\u017eia, kad kiekvienas po\u017eymis atskirai gali tur\u0117ti ir kitus paai\u0161kinimus, susijusius su vulkanizmu ar tektoniniais procesais. Venera yra itin vulkani\u0161kai aktyvi arba bent jau stipriai vulkanizmo paveikta planeta, o jos pavir\u0161iuje identifikuota de\u0161imtys t\u016bkstan\u010di\u0173 vulkanini\u0173 darini\u0173, tod\u0117l interpretacijos nei\u0161vengiamai i\u0161lieka gin\u010dytinos.<\/p>\n

Hipotez\u0119 tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti patikrinti b\u016bsimos misijos, kurios Vener\u0105 \u017eada tirti gerokai detaliau nei \u201eMagellan\u201c. Europos kosmoso agent\u016bros \u201eEnVision\u201c ir \u201eNASA\u201c planuojama \u201eVERITAS\u201c misija tur\u0117t\u0173 atlikti auk\u0161tos rai\u0161kos radarinius ir spektroskopinius matavimus, kurie leist\u0173 geriau suprasti plutos sud\u0117t\u012f ir geologini\u0173 form\u0173 kilm\u0119.<\/p>\n

Mokslininkams tai svarbu ne tik d\u0117l Veneros praeities. Jei planeta i\u0161 ties\u0173 tur\u0117jo vandenynus ir v\u0117liau patyr\u0117 nevaldom\u0105 \u0161iltnamio efekt\u0105, tai tapt\u0173 ry\u0161kiu pavyzd\u017eiu, kaip greitai gali pasikeisti \u012f \u017dem\u0119 pana\u0161aus pasaulio klimatin\u0117 raida ir koki\u0173 s\u0105lyg\u0173 reikia ilgalaikiam vandens stabilumui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Naujas tyrimas teigia, kad Vener\u0105 kadaise gal\u0117jo dengti vandenynai: reljefo \u017eenklai ver\u010dia perra\u0161yti planetos istorij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47791,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[36956,1769,1544,36957,20048,36954,36955],"miestas":[],"class_list":["post-47790","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-envision","tag-europos-kosmoso-agentura","tag-nasa","tag-planetu-mokslas","tag-siltnamio-efektas","tag-venera","tag-veritas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47790","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47790"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47790\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47791"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47790"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47790"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47790"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47790"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}