{"id":47792,"date":"2026-08-21T10:11:40","date_gmt":"2026-08-21T10:11:40","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/21\/mirties-slenio-augalas-isgyvena-60c-mokslininkai-atskleide-kaip-jis-pats-vesina-lapus\/"},"modified":"2026-08-21T10:11:40","modified_gmt":"2026-08-21T10:11:40","slug":"mirties-slenio-augalas-isgyvena-60c-mokslininkai-atskleide-kaip-jis-pats-vesina-lapus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/21\/mirties-slenio-augalas-isgyvena-60c-mokslininkai-atskleide-kaip-jis-pats-vesina-lapus\/","title":{"rendered":"Mirties sl\u0117nio augalas i\u0161gyvena 60\u00b0C: mokslininkai atskleid\u0117, kaip jis pats v\u0117sina lapus"},"content":{"rendered":"<p>Mirties sl\u0117nis JAV gars\u0117ja kaip viena kar\u0161\u010diausi\u0173 ir sausiausi\u0173 viet\u0173 \u0160iaur\u0117s Amerikoje, kur vasar\u0105 oro temperat\u016bra da\u017enai pakyla iki ma\u017edaug 49 laipsni\u0173. Vis d\u0117lto \u0161iame kra\u0161tovaizdyje auga augalas, kuris, kaip rodo naujas mokslinis darbas, geba i\u0161gyventi net tada, kai aplinkos kar\u0161tis priart\u0117ja prie 60 laipsni\u0173 ribos.<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 d\u0117mes\u012f patrauk\u0117 r\u016b\u0161is Tidestromia oblongifolia, dar vadinama Arizonos honeysweet. Ji prisitaikiusi ne vien pakelti kaitr\u0105, bet ir aktyviai jos i\u0161vengti, nes gali reik\u0161mingai atv\u0117sinti savo lapus \u017eemiau aplinkos oro temperat\u016bros.<\/p>\n<p>Nor\u0117dami suprasti \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f, mokslininkai surinko s\u0117klas i\u0161 223 laukini\u0173 augal\u0173 visoje r\u016b\u0161ies paplitimo teritorijoje, \u012fskaitant populiacijas i\u0161 Mirties sl\u0117nio. I\u0161 j\u0173 buvo i\u0161auginta daugiau nei 1 200 daig\u0173, kurie palaipsniui aklimatizuoti ir v\u0117liau kasdien 6\u20138 valandas veikiami 60 laipsni\u0173 temperat\u016bros ilgiau nei savait\u0119.<\/p>\n<p>Ne visi augalai i\u0161gyveno: priklausomai nuo genetin\u0117s linijos, i\u0161likimas svyravo nuo kiek ma\u017eiau nei 2 proc. iki daugiau nei 34 proc. Tai rodo, kad net tos pa\u010dios r\u016b\u0161ies viduje atsparumas kar\u0161\u010diui gali labai skirtis, o lemiamas veiksnys gali b\u016bti konkret\u016bs paveldimi bruo\u017eai.<\/p>\n<p>Naudodami infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 kameras, tyr\u0117jai fiksavo, kad kar\u0161\u010diausiomis dienomis kai kuri\u0173 lap\u0173 temperat\u016bra buvo daugiau nei 10 laipsni\u0173 \u017eemesn\u0117 nei aplinkos oras. Kra\u0161tutiniais atvejais skirtumas siek\u0117 apie 13 laipsni\u0173, o tai tokiose s\u0105lygose prilygsta nat\u016braliam augalo oro kondicionieriui.<\/p>\n<p>Net po a\u0161tuoni\u0173 dien\u0173 60 laipsni\u0173 kaitroje i\u0161gyven\u0119 daigai palaik\u0117 ma\u017edaug 54\u201359 laipsni\u0173 lap\u0173 temperat\u016br\u0105. Nors tai vis dar ekstremalu, tokia riba, mokslinink\u0173 vertinimu, gali b\u016bti kriti\u0161kai svarbi kompleksinei gyvybei, nes per didelis audini\u0173 \u012fkaitimas sutrikdo pagrindines l\u0105steli\u0173 funkcijas.<\/p>\n<p>Tyrimas i\u0161skyr\u0117 svarb\u0173 mechanizm\u0105: augalai, kuri\u0173 lapai buvo v\u0117sesni, aktyviau palaik\u0117 atviras \u017eioteles, per kurias vyksta transpiracija. Vandeniui garuojant nuo lapo pavir\u0161iaus, susidaro v\u0117sinimo efektas, labai pana\u0161us \u012f \u017emogaus prakaitavim\u0105.<\/p>\n<p>\u201ePasteb\u0117jome, kad priverstinai u\u017ev\u0117rus \u017eioteles, augalas nebegali taip efektyviai v\u0117sintis\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimo autor\u0117 Joanna Feehan.<\/p>\n<p>\u201eKadangi dalis transpiracijos yra garavimas per \u017eioteles, matome, jog tai yra viena pagrindini\u0173 \u0161io v\u0117sinimo mechanizmo sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n<p>Kartu mokslininkai pabr\u0117\u017eia paradoks\u0105: dauguma dykum\u0173 augal\u0173 kaip tik taupo vanden\u012f, o ne j\u012f garina. \u0160i r\u016b\u0161is, prie\u0161ingai, grei\u010diausiai remiasi po dirvo\u017eemiu esan\u010diu gruntiniu vandeniu, tod\u0117l gali sau leisti intensyviau garinti dr\u0117gm\u0119, kad apsaugot\u0173 lapus nuo mirtinos kaitros.<\/p>\n<p>Autor\u0117s teigimu, galimas paai\u0161kinimas b\u016bt\u0173 ypa\u010d efektyvi \u0161akn\u0173 sistema ir vandens perna\u0161os \u201ehidraulika\u201c augale, taip pat l\u0105stel\u0117se esan\u010di\u0173 drusk\u0173, cukr\u0173 ir baltym\u0173 sud\u0117tis, padedanti i\u0161laikyti hidratacij\u0105 transpiracijos metu. Vis d\u0117lto \u0161i hipotez\u0117 dar reikalauja papildom\u0173 patikrinim\u0173.<\/p>\n<p>Tyrimo rezultatai turi ir ribojim\u0173: eksperimentai atlikti su jaunuoliais daigais kontroliuojamomis s\u0105lygomis, kai vandens netr\u016bko, tod\u0117l realiomis dykumos s\u0105lygomis suaug\u0119 augalai gali susidurti su kitais apribojimais. Be to, kol kas identifikuotos tik trys pla\u010dios DNR sritys, susijusios su i\u0161gyvenimu, tad konkre\u010di\u0173 gen\u0173 paie\u0161kos dar laukia.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto praktin\u0117 \u0161ios krypties reik\u0161m\u0117 gali b\u016bti labai didel\u0117, ypa\u010d \u017eem\u0117s \u016bkiui. Augant kar\u0161\u010dio bang\u0173 da\u017eniui ir intensyvumui, pas\u0117li\u0173 derlius daugelyje region\u0173 tampa vis labiau pa\u017eeid\u017eiamas, tod\u0117l tokie nat\u016bral\u016bs prisitaikymo sprendimai gali pad\u0117ti kurti atsparesnes veisles.<\/p>\n<p>\u201eVisame pasaulyje fiksuojame vis naujus kar\u0161\u010dio rekordus, o pas\u0117li\u0173 derlius yra jautrus temperat\u016bros augimui\u201c, \u2013 sak\u0117 Joanna Feehan.<\/p>\n<p>\u201eJei perprasime, kaip Tidestromia i\u0161gyvena temperat\u016brose, kurios kitoms gyvyb\u0117s formoms yra pra\u017e\u016btingos, gal\u0117sime gauti nauj\u0173 ir galb\u016bt unikali\u0173 \u012franki\u0173, padedan\u010di\u0173 didinti augal\u0173 atsparum\u0105 kar\u0161\u010dio bangoms\u201c, \u2013 teig\u0117 ji.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Mirties sl\u0117nio augalas gali atv\u0117sinti lapus net 13 laipsni\u0173 ir taip i\u0161gyventi arti 60 laipsni\u0173 kaitros \u2013 tyr\u0117jai ai\u0161kinasi \u0161io rei\u0161kinio paslapt\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47793,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[17577,2239,671,34469,36959,36958],"miestas":[],"class_list":["post-47792","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-augalu-fiziologija","tag-genetika","tag-karscio-bangos","tag-mirties-slenis","tag-tidestromia-oblongifolia","tag-transpiracija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47792","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47792"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47792\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47793"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47792"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47792"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47792"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47792"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}