Mokslininkai skelbia, kad Saul\u0117je gali b\u016bti gerokai daugiau sidabro, nei manyta iki \u0161iol \u2013 nauji skai\u010diavimai rodo apie 55 proc. didesn\u0119 \u0161io elemento gaus\u0105. Taip priart\u0117jama prie atsakymo \u012f sen\u0105 klausim\u0105, kod\u0117l kai kuriuose senoviniuose meteorituose sidabro aptinkama daugiau nei Saul\u0117s sud\u0117tyje.<\/p>\n
Problema ilg\u0105 laik\u0105 atrod\u0117 paradoksali: meteoritai ir Saul\u0117 susiformavo i\u0161 tos pa\u010dios duj\u0173 bei dulki\u0173 sankaupos ma\u017edaug prie\u0161 4,6 milijardo met\u0173. Jei pradin\u0117 med\u017eiaga buvo pana\u0161i, logi\u0161ka tik\u0117tis artim\u0173 chemini\u0173 \u201epara\u0161\u0173\u201c, ta\u010diau sidabro skai\u010diai ilgai nesutapo.<\/p>\n
Komanda, kurios rezultatai publikuoti \u017eurnale \u201eAstronomy & Astrophysics\u201c, sidabro kiek\u012f \u012fvertino i\u0161 naujo, analizuodama Saul\u0117s \u0161viesos spektr\u0105. B\u016btent pagal tai, kaip tam tikro ilgio bangas sugeria atomai Saul\u0117s atmosferoje, astronomai sprend\u017eia, koki\u0173 element\u0173 ir kiek j\u0173 yra \u017evaig\u017ed\u0117je.<\/p>\n
Esminis pokytis \u2013 gerokai tikslesnis Saul\u0117s atmosferos modeliavimas, paremtas detalesniu, trimat\u012f vaizd\u0105 atkurian\u010diu skai\u010diavimu ir didel\u0117s skai\u010diavimo galios resursais. Tokie modeliai leid\u017eia tiksliau apra\u0161yti, kaip sidabro atomai sukuria spektrines linijas ir kaip jos kinta priklausomai nuo temperat\u016bros, sl\u0117gio bei jud\u0117jimo Saul\u0117s sluoksniuose.<\/p>\n
\u201eNaudodami nauj\u0105 model\u012f gal\u0117jome tiksliau interpretuoti spektrines linijas, pagal kurias nustatoma sidabro gausa Saul\u0117je\u201c, \u2013 sak\u0117 Upsalos universiteto astrofizik\u0117 Sema Caliskan.<\/p>\n
Padidintas \u012fvertis beveik sulygina Saul\u0117s sidabro kiek\u012f su to paties am\u017eiaus meteorit\u0173 duomenimis, kuriuos galima patikrinti tiesiogiai laboratorijose. Tai svarbu ne tik d\u0117l vieno elemento: Saul\u0117s chemin\u0117 sud\u0117tis astronomijoje veikia kaip atskaitos ta\u0161kas, pagal kur\u012f lyginamos kitos \u017evaig\u017ed\u0117s, planet\u0173 sistem\u0173 formavimosi aplinkos ir Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako chemin\u0117 raida.<\/p>\n
Sidabras priklauso sunkesniems elementams, kuri\u0173 kilm\u0117 siejama su sud\u0117tingais branduolin\u0117s sintez\u0117s ir neutron\u0173 gaudymo procesais \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 evoliucijos pabaigoje. Tod\u0117l tiksliau \u017einant jo gaus\u0105, lengviau tikrinti, kaip per kosmin\u012f laik\u0105 buvo kuriami ir pasiskirst\u0117 sunkieji elementai, o kartu \u2013 geriau suprasti, kokiomis s\u0105lygomis formavosi \u012fvairaus am\u017eiaus \u017evaig\u017ed\u0117s.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad modelyje dar i\u0161lieka neapibr\u0117\u017etum\u0173: rezultatai jautriausi duomenims apie sidabro s\u0105veik\u0105 su vandeniliu, kurio Saul\u0117je daugiausia. D\u0117l to ateities steb\u0117jimai ir tikslesni laboratoriniai bei teoriniai skai\u010diavimai tur\u0117t\u0173 dar labiau suma\u017einti paklaid\u0105 ir patikslinti sidabro \u201ebalans\u0105\u201c Saul\u0117je.<\/p>\n
\u201eNaujos \u017einios apie Saul\u0117s sud\u0117t\u012f svarbios norint suprasti kitas \u017evaig\u017edes, planetas ir kosmin\u0119 med\u017eiag\u0105, nes Saul\u0117 yra vienas pagrindini\u0173 astronomijos atskaitos ta\u0161k\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 S. Caliskan.<\/p>\n
Komanda planuoja taikyti patobulint\u0105 metodik\u0105 ir kitoms \u017evaig\u017ed\u0117ms, kad sidabras tapt\u0173 papildomu \u201eforensiniu\u201c rodikliu, padedan\u010diu atsekti Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako chemin\u0117s evoliucijos istorij\u0105. Kuo tiksliau nustatomi element\u0173 kiekiai, tuo patikimesn\u012f vaizd\u0105 astronomai susidaro apie Saul\u0117s sistem\u0105 ir platesn\u012f kosmin\u012f kontekst\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas rodo, kad Saul\u0117je gali b\u016bti apie 55 proc. daugiau sidabro, o tai padeda paai\u0161kinti sen\u0105 meteorituose aptinkamo sidabro m\u012fsl\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47795,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[36961,24511,5884,226,33976,36960],"miestas":[],"class_list":["post-47794","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-astronomy-astrophysics","tag-meteoritas","tag-pauksciu-takas","tag-saule","tag-spektroskopija","tag-uppsala-university"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47794","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47794"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47794\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47795"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47794"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47794"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47794"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47794"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}