Brettas ir Lisa Vercouw Australijoje \u012fsigijo 30 hektar\u0173 sklyp\u0105, kuris anks\u010diau buvo naudojamas galvijams ganyti, o dabar j\u012f nuosekliai kei\u010dia \u012f vietini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 mi\u0161k\u0105. J\u0173 tikslas \u2013 atkurti koal\u0173 ir kit\u0173 laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 buveines, kurios regione per de\u0161imtme\u010dius buvo smarkiai suskaidytos.<\/p>\n
Sklypas, vadinamas Narlu, yra netoli Upper Orara gyvenviet\u0117s Naujojo Piet\u0173 Velso \u0161iaurin\u0117je pakrant\u0117je, Coffs Harbour apylink\u0117se. Dalis teritorijos kadaise buvo subtropini\u0173 \u017eemum\u0173 mi\u0161kai ir dr\u0117gni bei sausi eukalipt\u0173 mi\u0161kai, ta\u010diau \u017eem\u0117 buvo i\u0161kirsta ir pritaikyta \u017eem\u0117s \u016bkiui.<\/p>\n
Per kelerius metus sutuoktiniai, padedami regionini\u0173 \u017eem\u0117tvarkos specialist\u0173, atk\u016br\u0117 apie 17,5 hektaro mi\u0161ko. Jie pasodino daugiau nei 34 000 med\u017ei\u0173, o r\u016b\u0161is parinko taip, kad atitikt\u0173 skirtingus vietinius mi\u0161ko tipus ir teikt\u0173 koaloms tinkam\u0105 maist\u0105 bei sl\u0117ptuves.<\/p>\n
Dalis sodinuk\u0173 buvo u\u017eauginti pa\u010di\u0173 \u0161eiminink\u0173, o sodinimas planuotas ne vien d\u0117l \u017ealumos, bet ir d\u0117l vadinam\u0173j\u0173 buveini\u0173 koridori\u0173. Tokie koridoriai padeda sujungti likusius nat\u016bralios augmenijos plotus ir sudaro s\u0105lygas gyv\u016bnams saugiau jud\u0117ti per fragmentuot\u0105 kra\u0161tovaizd\u012f.<\/p>\n
Koalos didel\u0119 gyvenimo dal\u012f praleid\u017eia med\u017eiuose ir yra priklausomos nuo konkre\u010di\u0173 eukalipt\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, tod\u0117l buveini\u0173 praradimas joms ypa\u010d skausmingas. Kai mi\u0161k\u0173 plotai susmulkinami \u012f atskiras salas, did\u0117ja \u017e\u016b\u010di\u0173 keliuose rizika, plinta ligos, o populiacijoms sunkiau atsistatyti.<\/p>\n
\u0160iaurin\u0117je Naujojo Piet\u0173 Velso pakrant\u0117je buveines veikia ne tik \u017eem\u0117s \u016bkio pl\u0117tra, bet ir stichij\u0173 ciklas: sausros, kar\u0161\u010dio bangos, potvyniai ir dideli gaisrai. D\u0117l to atk\u016brimo projektai vis da\u017eniau orientuojami \u012f ilgalaik\u012f atsparum\u0105, o ne vien \u012f greit\u0105 atsodinim\u0105.<\/p>\n
Be sodinimo, Vercouw bendradarbiauja su vietos aborigen\u0173 organizacija ir taiko tradicines \u017eem\u0117s prie\u017ei\u016bros praktikas, \u012fskaitant ma\u017eo intensyvumo kult\u016brin\u012f deginim\u0105. Tokios priemon\u0117s gali pad\u0117ti ma\u017einti \u012fve\u017et\u0173 \u017eoli\u0173 dominavim\u0105 ir sudaryti palankesnes s\u0105lygas vietiniams augalams at\u017eelti.<\/p>\n
Atkuriamoje teritorijoje jau fiksuojami sugr\u012f\u017etantys vietiniai gyv\u016bnai ir pauk\u0161\u010diai, taip pat aptinkamos ir saugomos r\u016b\u0161ys. Tai rodo, kad mi\u0161ko atk\u016brimas veikia ne tik kaip med\u017ei\u0173 sodinimo iniciatyva, bet ir kaip platesn\u0117s ekosistemos atgaivinimas, \u012ftraukiantis vandens telkini\u0173 pakran\u010di\u0173 stabilizavim\u0105 ir maisto grandin\u0117s atsik\u016brim\u0105.<\/p>\n
Patys \u0161eimininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai ilgas projektas, kurio pilno rezultato jie grei\u010diausiai nepamatys per savo gyvenim\u0105. Ta\u010diau b\u016btent toks laiko mastelis, j\u0173 teigimu, ir yra esminis: atkuriamas ne plantacijos tipo plotas, o nat\u016braliai br\u0119stanti buvein\u0117, kuri gali tarnauti ateities kartoms.<\/p>\n
Prie\u0161 tokias iniciatyvas da\u017enai stoja praktiniai i\u0161\u0161\u016bkiai \u2013 nuo ekstremali\u0173 temperat\u016br\u0173 iki pasikartojan\u010di\u0173 potvyni\u0173, galin\u010di\u0173 sunaikinti jaunus sodinukus. Tod\u0117l projektas reikalauja nuolatin\u0117s prie\u017ei\u016bros, papildomo atsodinimo ir prisitaikymo prie besikei\u010dian\u010di\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Australijoje sutuoktiniai buvus\u012f karvi\u0173 \u016bk\u012f kei\u010dia \u012f koaloms skirt\u0105 mi\u0161k\u0105: pasodino 34 000 med\u017ei\u0173 ir atkuria buveini\u0173 koridorius.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,36970,101,9521,28577,4468,36971],"miestas":[],"class_list":["post-47801","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-buveiniu-koridoriai","tag-ekologija","tag-eukaliptai","tag-koalos","tag-misku-atkurimas","tag-naujojo-pietu-velso-valstija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47801","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47801"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47801\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47801"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47801"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47801"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47801"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}