{"id":47803,"date":"2026-08-21T11:22:24","date_gmt":"2026-08-21T11:22:24","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/21\/portugalijoje-aptiktas-3-350-metu-alyvmedis-kaip-jis-dar-dera-ir-ka-apie-tai-sako-mokslininkai\/"},"modified":"2026-08-21T11:22:24","modified_gmt":"2026-08-21T11:22:24","slug":"portugalijoje-aptiktas-3-350-metu-alyvmedis-kaip-jis-dar-dera-ir-ka-apie-tai-sako-mokslininkai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/21\/portugalijoje-aptiktas-3-350-metu-alyvmedis-kaip-jis-dar-dera-ir-ka-apie-tai-sako-mokslininkai\/","title":{"rendered":"Portugalijoje aptiktas 3 350 met\u0173 alyvmedis: kaip jis dar dera ir k\u0105 apie tai sako mokslininkai"},"content":{"rendered":"<p>Portugalijoje auga alyvmed\u017eiai, kuri\u0173 am\u017eius per\u017eengia 2 000 met\u0173 rib\u0105, o vienas \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 siejamas su Abrante\u0161o savivaldybe. \u010cia esantis medis, vadinamas \u201eOliveira do Mouch\u00e3o\u201c, vertinamas kaip vienas seniausi\u0173 \u0161alyje ir, nepaisant am\u017eiaus, vis dar subrandina derli\u0173.<\/p>\n<p>Skai\u010diuojama, kad 2018 metais \u0161iam alyvmed\u017eiui buvo apie 3 350 met\u0173. Tai reik\u0161t\u0173, kad jis prad\u0117jo augti dar gerokai iki Romos imperijos \u012fsitvirtinimo Pir\u0117n\u0173 pusiasalyje ir i\u0161gyveno daugyb\u0119 istorini\u0173 l\u016b\u017ei\u0173, klimato svyravim\u0173 bei \u017eemdirbyst\u0117s kait\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"article__like-h2\">Kaip nustatomas alyvmed\u017ei\u0173 am\u017eius?<\/h2>\n<p>Tokio am\u017eiaus med\u017eiams \u012fprastas riev\u0117mis paremtas datavimas da\u017enai netinka, nes labai seni alyvmed\u017eiai gali b\u016bti i\u0161tu\u0161t\u0117j\u0119, suirusiu ar atsinaujinusiu kamienu. D\u0117l to tyr\u0117jai naudoja specializuotas metodikas, kurios remiasi medienos strukt\u016bros analize ir kitais biologiniais \u017eymenimis.<\/p>\n<p>Portugalijoje alyvmed\u017ei\u0173 am\u017eiaus vertinimai siejami su Tr\u00e1s-os-Montes ir Alto Douro universiteto mokslinink\u0173 grupe, kuri yra suk\u016brusi ir pritaikiusi patentuot\u0105 vertinimo metod\u0105. \u0160i praktika taikoma ne tik Portugalijoje, bet ir u\u017e jos rib\u0173, kai siekiama patikimai \u012fvertinti ypa\u010d sen\u0173 med\u017ei\u0173 am\u017ei\u0173.<\/p>\n<h2 class=\"article__like-h2\">Kod\u0117l medis vis dar dera?<\/h2>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad alyvmedis yra viena atspariausi\u0173 ilgaam\u017ei\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 d\u0117l i\u0161skirtin\u0117s regeneracijos. Net ir labai senas kamieno fragmentas gali suformuoti naujus \u016bglius, tod\u0117l medis i\u0161lieka gyvybingas, nors jo i\u0161or\u0117 gali atrodyti stipriai paveikta laiko.<\/p>\n<p>Didel\u0119 reik\u0161m\u0119 turi ir \u0161akn\u0173 sistema: giliai \u012fsiskverbusios \u0161aknys padeda med\u017eiui pasiekti dr\u0117gm\u0119 sausr\u0173 metu ir stabiliai maitintis prastesn\u0117mis s\u0105lygomis. D\u0117l to alyvmed\u017eiai gali i\u0161gyventi \u0161imtme\u010dius trunkan\u010dius klimato bei kra\u0161tovaizd\u017eio poky\u010dius ir toliau megzti vaisius.<\/p>\n<p>\u201eAlyvmedis neabejotinai yra vienas geriausiai laikui atspari\u0173 gyv\u0173 organizm\u0173, nes pasi\u017eymi labai stipria regeneracija\u201c, \u2013 sak\u0117 tyr\u0117jas Jose Luisas Luzada.<\/p>\n<p>Portugalijoje minimas ne vienas rekordinio am\u017eiaus medis. Alente\u017eu regione, Vidigueiros apylink\u0117se esan\u010diame Herdade do Peso \u016bkyje, taip pat yra vertinamas dar senesnis alyvmedis, kurio am\u017eius, pagal 2021 metais atlikt\u0105 vertinim\u0105, gali vir\u0161yti 3 700 met\u0173.<\/p>\n<p>Tokie med\u017eiai da\u017enai atsiduria nacionaliniuose konkursuose ir tampa ne tik gamtos, bet ir kult\u016bros paveldo simboliais. Jie primena, kad biologin\u0117 \u012fvairov\u0117, ilgaam\u017e\u0117s r\u016b\u0161ys ir atsakingas kra\u0161tovaizd\u017eio tvarkymas gali i\u0161saugoti gyvus liudininkus, kurie jungia kelis t\u016bkstantme\u010dius istorijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Portugalijoje augantis apie 3 350 met\u0173 alyvmedis vis dar dera: ai\u0161kinama, kaip nustatomas jo am\u017eius ir kod\u0117l \u0161i r\u016b\u0161is taip atspari laikui.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[36976,685,101,15091,36977,673,1785],"miestas":[],"class_list":["post-47803","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-alyvmedziai","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-gamtos-paveldas","tag-ilgaamziai-medziai","tag-klimato-kaita","tag-portugalija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47803","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47803"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47803\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47803"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47803"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47803"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47803"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}