{"id":47820,"date":"2026-08-21T13:33:24","date_gmt":"2026-08-21T13:33:24","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/21\/karscio-bangos-isisiubuoja-stai-kurios-es-salys-turi-daugiausia-profesionaliu-ugniagesiu\/"},"modified":"2026-08-21T13:33:24","modified_gmt":"2026-08-21T13:33:24","slug":"karscio-bangos-isisiubuoja-stai-kurios-es-salys-turi-daugiausia-profesionaliu-ugniagesiu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/21\/karscio-bangos-isisiubuoja-stai-kurios-es-salys-turi-daugiausia-profesionaliu-ugniagesiu\/","title":{"rendered":"Kar\u0161\u010dio bangos \u012fsisi\u016bbuoja: \u0161tai kurios ES \u0161alys turi daugiausia profesionali\u0173 ugniagesi\u0173"},"content":{"rendered":"

Europ\u0105 vis da\u017eniau u\u017eklumpan\u010dios kar\u0161\u010dio bangos ir did\u0117jantis mi\u0161k\u0173 gaisr\u0173 pavojus ver\u010dia ES per\u017ei\u016br\u0117ti, ar pakanka \u017emoni\u0173 ir technikos reaguoti \u012f ekstremalias situacijas. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad profesionali\u0173 ugniagesi\u0173 paj\u0117gumai Bendrijoje labai nevienodi.<\/p>\n

2025 metais ES dirbo 372 400 profesionali\u0173 ugniagesi\u0173, tai sudar\u0117 apie 0,18 proc. vis\u0173 dirban\u010di\u0173j\u0173. \u012e \u0161i\u0105 kategorij\u0105 patenka ir mi\u0161k\u0173 gaisr\u0173 gesinime dalyvaujantys ugniagesiai, ta\u010diau savanoriai \u012f statistik\u0105 ne\u012ftraukiami.<\/p>\n

Daugiausia profesionali\u0173 ugniagesi\u0173 turi did\u017eiosios ekonomikos, kuriose daugiau gyventoj\u0173 ir infrastrukt\u016bros. Vokietijoje j\u0173 buvo 57 700, Pranc\u016bzijoje 47 700, Italijoje 43 500, o Ispanijoje 38 500.<\/p>\n

Lenkija su 40 000 ugniagesi\u0173 u\u017e\u0117m\u0117 ketvirt\u0105 viet\u0105 ES, o vadinamasis didysis ketvertas kartu sudar\u0117 187 400 ugniagesi\u0173. Tai rei\u0161kia, kad Vokietija, Pranc\u016bzija, Italija ir Ispanija sutelkia 50,3 proc. vis\u0173 ES profesionali\u0173 ugniagesi\u0173.<\/p>\n

Tarp \u0161ali\u0173, kuriose ugniagesi\u0173 skai\u010dius taip pat i\u0161siskiria, minimos Rumunija ir Graikija, abi tur\u0117jo daugiau kaip 20 000 profesional\u0173. Portugalijoje ir \u010cekijoje j\u0173 buvo po daugiau nei 16 000, o ma\u017eiausi skai\u010diai fiksuoti Kipre ir Estijoje, kur j\u0173 buvo ma\u017eiau nei 2 000.<\/p>\n

Kur ugniagesi\u0173 dalis did\u017eiausia<\/h2>\n

Vertinant ne absoliu\u010dius skai\u010dius, o ugniagesi\u0173 dal\u012f bendrame u\u017eimtume, ry\u0161k\u0117ja kita lyderyst\u0117. Graikijoje ugniagesiai sudar\u0117 0,47 proc. dirban\u010di\u0173j\u0173, Kroatijoje 0,43 proc., o Portugalijoje 0,33 proc., kai ES vidurkis siek\u0117 0,18 proc.<\/p>\n

Did\u017eiosios ekonomikos pagal \u0161\u012f rodikl\u012f atsiduria ar\u010diau vidurkio arba \u017eemiau jo: Italijoje ugniagesiai sudar\u0117 0,18 proc., Ispanijoje 0,17 proc., Pranc\u016bzijoje 0,16 proc., Vokietijoje 0,14 proc. Tai rodo, kad didel\u0117s \u0161alys remiasi didesniu absoliu\u010diu skai\u010diumi, bet ne visada didesne profesijos dalimi rinkoje.<\/p>\n

Pagalba per sienas ir bendra ES flotil\u0117<\/h2>\n

Vien nacionaliniai skai\u010diai neatskleid\u017eia viso vaizdo, nes per didelius gaisrus \u0161alys gali pra\u0161yti paramos i\u0161 kit\u0173 valstybi\u0173. Tam veikia ES civilin\u0117s saugos mechanizmas, leid\u017eiantis grei\u010diau koordinuoti \u017emoni\u0173 ir technikos jud\u0117jim\u0105, kai vietiniai i\u0161tekliai i\u0161senka.<\/p>\n

\u201eN\u0117 viena \u0161alis netur\u0117t\u0173 su gaisrais kovoti viena. Per m\u016bs\u0173 civilin\u0117s saugos mechanizm\u0105 Europa greitai perkelia l\u0117ktuvus, sraigtasparnius ir ugniagesius ten, kur j\u0173 reikia labiausiai\u201c, \u2013 sak\u0117 u\u017e pasirengim\u0105 ir krizi\u0173 valdym\u0105 atsakinga eurokomisar\u0117 Hadja Lahbib.<\/p>\n

Europos Komisijos duomenimis, 2026 metais ES bendri paj\u0117gumai ap\u0117m\u0117 22 gaisr\u0173 gesinimo l\u0117ktuvus ir 5 sraigtasparnius, veikian\u010dius per rescEU bei Europos civilin\u0117s saugos i\u0161tekli\u0173 telkin\u012f. \u0160ie paj\u0117gumai skirti greitam sutelkimui, kai situacija tampa regioninio masto.<\/p>\n

Gaisr\u0173 rizika ple\u010diasi \u012f \u0161iaur\u0119<\/h2>\n

Europos Komisija pabr\u0117\u017eia, kad klimato kaita didina gaisr\u0173 rizik\u0105 ir ple\u010dia j\u0105 \u012f teritorijas, kurios anks\u010diau nebuvo laikomos auk\u0161tos rizikos zonomis. Be Vidur\u017eemio j\u016bros regiono, vis da\u017eniau minimos ir tokios \u0161alys kaip \u010cekija, Vokietija ar \u0160vedija.<\/p>\n

Iki 2026 met\u0173 31 savait\u0117s ES buvo i\u0161deg\u0119 489 826 hektarai, tai buvo 13 proc. daugiau nei 2012\u20132025 met\u0173 to paties laikotarpio vidurkis. Pagal sukaupt\u0105 i\u0161degus\u012f plot\u0105 2026 metais ES buvo ketvirti pras\u010diausi nuo 2012 met\u0173.<\/p>\n

Kiek kainuoja prie\u0161gaisrin\u0117 apsauga<\/h2>\n

Did\u0117jant rizikoms, auga ir vie\u0161osios i\u0161laidos prie\u0161gaisrinei apsaugai. 2024 metais bendros vald\u017eios sektoriaus i\u0161laidos prie\u0161gaisrin\u0117s apsaugos paslaugoms ES siek\u0117 43,8 mlrd. eur\u0173, tai sudar\u0117 apie 0,5 proc. vis\u0173 bendr\u0173j\u0173 vald\u017eios i\u0161laid\u0173.<\/p>\n

Daugiausia i\u0161leido Vokietija, 13,7 mlrd. eur\u0173, o Pranc\u016bzija skyr\u0117 7,9 mlrd. eur\u0173. Graikijoje i\u0161laidos vir\u0161ijo 1 mlrd. eur\u0173 ir sudar\u0117 0,9 proc. vis\u0173 vald\u017eios i\u0161laid\u0173, tai buvo did\u017eiausia dalis ES.<\/p>\n

\u0160ie skai\u010diai i\u0161ry\u0161kina krypt\u012f: gaisr\u0173 sezonams a\u0161tr\u0117jant, vien ugniagesi\u0173 skai\u010diaus nebeu\u017etenka, vis svarbesni tampa prevencijos sprendimai, ankstyvo aptikimo sistemos, geresn\u0117 koordinacija ir bendra ES parama, kai ekstremalios situacijos per\u017eengia valstybi\u0173 ribas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Eurostatas skai\u010diuoja 372 400 profesionali\u0173 ugniagesi\u0173 ES, o kar\u0161\u010dio bangos ir gaisrai skatina stiprinti paj\u0117gas bei bendr\u0105 europin\u0119 param\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47821,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[6651,667,5161,671,3698,31377,6650],"miestas":[],"class_list":["post-47820","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-es-civilines-saugos-mechanizmas","tag-europos-komisija","tag-eurostat","tag-karscio-bangos","tag-misku-gaisrai","tag-resceu","tag-ugniagesiai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47820","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47820"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47820\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47821"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47820"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47820"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47820"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47820"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}