Ilg\u0105 laik\u0105 atmosferos moksluose vyravo paprasta taisykl\u0117: kad i\u0161 debes\u0173 i\u0161krist\u0173 lietus, da\u017enai prireikia ledo kristal\u0173, padedan\u010di\u0173 la\u0161ams \u201eu\u017eaugti\u201c iki pakankamo dyd\u017eio. Ta\u010diau didel\u0117 dalis krituli\u0173, ypa\u010d tropikuose, susidaro vadinamuosiuose \u0161iltuose debesyse, kuriuose temperat\u016bra i\u0161lieka vir\u0161 nulio.<\/p>\n
B\u016btent \u0161i\u0173 debes\u0173 viduje lietaus prad\u017eia de\u0161imtme\u010dius buvo laikoma viena did\u017eiausi\u0173 m\u012fsli\u0173. Neapibr\u0117\u017etumas tiesiogiai veikia ir or\u0173 prognozi\u0173 tikslum\u0105, ir klimato modelius, nes debesys lemia, kaip \u017dem\u0117 atspindi, sugeria ir i\u0161spinduliuoja energij\u0105.<\/p>\n
Maxo Plancko Dinamikos ir saviorganizacijos instituto komanda \u0161iai problemai spr\u0119sti pasitelk\u0117 \u201eCloudKite\u201c \u2013 helio pripildyt\u0105 baliono ir aitvaro hibrid\u0105, skirt\u0105 tyrin\u0117ti \u017eemai skriejan\u010dius kamuolinius debesis. Skirtingai nei l\u0117ktuvai ar dronai, \u0161i sistema leid\u017eia ilgiau ir stabiliau rinkti itin tankius matavimus toje pa\u010dioje debesies zonoje.<\/p>\n
Prietaisas turi specialiai pritaikytas optines sistemas, kurios fiksuoja la\u0161eli\u0173 dyd\u017eius ir j\u0173 pasiskirstym\u0105 erdv\u0117je dideliu da\u017eniu. Taip mokslininkai gali kurti trima\u010dius vaizdus ir matyti procesus nuo mikrometr\u0173 iki kilometr\u0173 mastelio.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad la\u0161eli\u0173 \u201esusib\u016brimas\u201c \u0161iltuose debesyse nevyksta tolygiai visame debesyje. Vietoje to formuojasi labai lokaliniai, trumpalaikiai \u201ekar\u0161tieji ta\u0161kai\u201c, kuriuose la\u0161eliai i\u0161sid\u0117sto ne\u012fprastai tankiai.<\/p>\n
\u0160ie ploteliai gali b\u016bti ma\u017eesni nei vieno metro mastelio, o atstumai tarp la\u0161eli\u0173 juose siekia ma\u017edaug milimetr\u0105. Tokiose s\u0105lygose susid\u016brim\u0173 ir susiliejimo tikimyb\u0117 smarkiai i\u0161auga, tod\u0117l b\u016btent \u010dia la\u0161eliai grei\u010diausiai per\u017eengia kritin\u0119 rib\u0105 ir pradeda virsti lietaus la\u0161ais.<\/p>\n
\u201eKadangi la\u0161eliai ten susitelkia, j\u0173 susid\u016brimai tampa gerokai labiau tik\u0117tini\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimo autor\u0117 Birte Thiede.<\/p>\n
\u0160is rezultatas taip pat padeda paai\u0161kinti, kod\u0117l ankstesni steb\u0117jimai kartais rod\u0117 silpnesn\u012f ar \u201ei\u0161plaut\u0105\u201c susitelkimo signal\u0105. Jei matavimai apibendrinami dideliame plote, smulk\u016bs \u017eidiniai tiesiog pasimeta bendrame vidurkyje.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u201ekar\u0161tieji ta\u0161kai\u201c neb\u016btinai tiesiogiai sutampa su did\u017eiausia la\u0161eli\u0173 koncentracija ar vidutiniu j\u0173 dyd\u017eiu. Tai leid\u017eia \u012ftarti, kad esmin\u012f vaidmen\u012f gali atlikti debes\u0173 turbulencija ir kiti dinaminiai procesai, kuriuos komanda toliau analizuoja.<\/p>\n
Tikslesnis supratimas, kaip \u0161iltuose debesyse u\u017esiveda susid\u016brim\u0173 grandin\u0117 ir kaip greitai auga la\u0161ai, gali pagerinti krituli\u0173 parametrizacij\u0105 skaitmeniniuose modeliuose. Praktinis rezultatas b\u016bt\u0173 patikimesn\u0117s trumpojo laikotarpio or\u0173 prognoz\u0117s ir tvirtesn\u0117s prielaidos vertinant klimato kaitos scenarijus, ypa\u010d regionuose, kur \u0161ilti debesys generuoja didel\u0119 dal\u012f krituli\u0173.<\/p>\n
Tyrimo autoriai planuoja naujas \u201eCloudKite\u201c ekspedicijas ir kituose regionuose, \u012fskaitant Amazon\u0119, Baltijos j\u016bros apylinkes ir Suomij\u0105. Tikslas \u2013 patikrinti, kaip skirtingomis s\u0105lygomis formuojasi min\u0117ti \u017eidiniai ir kiek jie kei\u010dia lietaus atsiradimo greit\u012f.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale PNAS.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai aptiko \u0161iltuose debesyse susidaran\u010dius \u201ekar\u0161tuosius ta\u0161kus\u201c, kur la\u0161eliai telkiasi ir grei\u010diau virsta lietumi, pagerindami prognozes.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":47950,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[2176,6306,2177,36965,2178,9847,3972],"miestas":[],"class_list":["post-47949","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-debesys","tag-klimato-modeliai","tag-krituliai","tag-maxo-plancko-institutas","tag-meteorologija","tag-pnas","tag-turbulencija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47949","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47949"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47949\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47950"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47949"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47949"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47949"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=47949"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}