1968 metais amerikie\u010di\u0173 etologas Johnas B. Calhounas prad\u0117jo eksperiment\u0105, v\u0117liau pramint\u0105 \u201epeli\u0173 rojumi\u201c. Gyv\u016bnams buvo sudarytos, atrodyt\u0173, idealios s\u0105lygos: neribotas maistas ir vanduo, pastovi \u0161iluma, joki\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 ar lig\u0173.<\/p>\n
\u012e specialiai \u012frengt\u0105 aptvar\u0105 jis \u012fk\u0117l\u0117 keturias poras peli\u0173. Erdv\u0117 buvo suprojektuota taip, kad joje b\u016bt\u0173 daug viet\u0173 lizdams, o infrastrukt\u016bra leist\u0173 populiacijai augti iki keli\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 individ\u0173.<\/p>\n
Kaip augimas virto sp\u016bstimi<\/p>\n
Pirmojoje stadijoje kolonija augo spar\u010diai: po adaptacijos laikotarpio peli\u0173 skai\u010dius ma\u017edaug kas 55 dienas dvigub\u0117jo. Ma\u017edaug 315 dien\u0105 kolonijoje jau buvo apie 620 gyv\u016bn\u0173.<\/p>\n
V\u0117liau, nors maisto netr\u016bko, augimo tempas prad\u0117jo akivaizd\u017eiai l\u0117t\u0117ti. Apie 560 dien\u0105 populiacija pasiek\u0117 pik\u0105, ma\u017edaug 2 200 individ\u0173, ir daugiau beveik nebeaugo.<\/p>\n
Calhouno i\u0161vada buvo ai\u0161ki: problema kilo ne d\u0117l i\u0161tekli\u0173, o d\u0117l socialini\u0173 santyki\u0173 ir erdv\u0117s pasidalijimo. Did\u0117jant tankiui, konflikt\u0173 rizika augo net tada, kai teori\u0161kai dar buvo nepanaudot\u0173 lizdavie\u010di\u0173.<\/p>\n
Subyr\u0117jusi socialin\u0117 tvarka<\/p>\n
Steb\u0117jimai rod\u0117, kad jauni patinai, pasiek\u0119 brand\u0105, nebegal\u0117jo susiformuoti stabilios teritorijos ir \u012fprast\u0173 vaidmen\u0173. Dalis j\u0173 telk\u0117si aptvaro centre, kur da\u017en\u0117jo susid\u016brimai, stresas ir nuolatin\u0117 \u012ftampa.<\/p>\n
Keit\u0117si ir pateli\u0173 elgsena: dalis j\u0173 \u0117m\u0117 apleisti jauniklius arba elgtis agresyviai, tod\u0117l jaunikli\u0173 i\u0161gyvenamumas krito. Ilgainiui sutriko normalus dauginimasis ir kolonijos atsinaujinimas.<\/p>\n
V\u0117lyvoje stadijoje Calhounas apra\u0161\u0117 vadinamuosius \u201egra\u017euolius\u201c: fizi\u0161kai tvarkingus, beveik be rand\u0173 patinus, kurie veng\u0117 kov\u0173 ir socialini\u0173 kontakt\u0173. Jie daugiausia valg\u0117, g\u0117r\u0117, miegojo ir r\u016bpinosi kailiu, bet nerod\u0117 susidom\u0117jimo nei poravimusi, nei teritorija.<\/p>\n
Paskutiniai jaunikliai eksperimente buvo u\u017efiksuoti ma\u017edaug 920 dien\u0105. Po to kolonija nuosekliai ma\u017e\u0117jo, kol galiausiai prakti\u0161kai i\u0161nyko.<\/p>\n
Kod\u0117l \u0161is bandymas iki \u0161iol cituojamas<\/p>\n
Calhounas tokioms situacijoms vartojo s\u0105vok\u0105 \u201eelgesio sp\u0105stai\u201c, kai socialin\u0117 sistema ima tr\u016bkin\u0117ti ne d\u0117l bado ar lig\u0173, o d\u0117l per didelio tankio ir vaidmen\u0173 \u017elugimo. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties eksperimentas ilgainiui tapo viena da\u017eniausiai aptariam\u0173 studij\u0173, kai kalbama apie socialin\u0117s izoliacijos, smurto, gimstamumo kritimo ir bendruomeni\u0161kumo irimo rizikas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto \u0161iuolaikin\u0117je mokslo ir vie\u0161ojoje diskusijoje pabr\u0117\u017eiama, kad tai ne \u201eprana\u0161yst\u0117\u201c \u017emon\u0117ms, o laboratorinis gyv\u016bn\u0173 modelis su ribotomis s\u0105lygomis. \u017dmoni\u0173 visuomen\u0119 formuoja kult\u016bra, ekonomika, institucijos ir s\u0105moningi sprendimai, tod\u0117l tiesiogini\u0173 paraleli\u0173 daryti negalima, ta\u010diau eksperimentas i\u0161lieka svarbus kaip persp\u0117jimas apie socialin\u0117s aplinkos reik\u0161m\u0119.<\/p>\n
Calhounas pats yra sak\u0119s, kad pasakodamas apie peles galvoja ir apie \u017emones.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
1968 metais atliktas \u201epeli\u0173 rojaus\u201c eksperimentas parod\u0117, kad net esant gausiems i\u0161tekliams kolonija gali \u017elugti d\u0117l socialin\u0117s tvarkos irimo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,37182,37180,37181,37183,37184,37185],"miestas":[],"class_list":["post-48048","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-elgesio-spastai","tag-john-b-calhoun","tag-peliu-eksperimentas","tag-perpildymas","tag-populiacijos-dinamika","tag-socialine-elgsena"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48048","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48048"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48048\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48048"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48048"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48048"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=48048"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}