Odesos srityje, Nacionalinio gamtos parko T\u016bzl\u0173 limanai druskingose pakrant\u0117se nufotografuotas augalas, kuris per sezon\u0105 pastebimai kei\u010dia spalv\u0105. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio jis primena ry\u0161k\u0173 kilim\u0105, ta\u010diau mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad spalv\u0173 kaita yra ne dekoracija, o prisitaikymas i\u0161gyventi.<\/p>\n
Biologijos moksl\u0173 daktaras ir parko tyrim\u0173 padalinio vadovas Ivanas Rusevas nurod\u0117, kad tai europinis solir\u0117\u017eis (Salicornia europaea). \u0160is halofitas yra prisitaik\u0119s augti druskinguose dirvo\u017eemiuose, kur daugumai augal\u0173 s\u0105lygos b\u016bt\u0173 per at\u0161iaurios.<\/p>\n
\u201eJo spalvos kaita nuo sodriai \u017ealios iki \u0161velniai ro\u017ein\u0117s ir ry\u0161kiai raudonos n\u0117ra atsitiktin\u0117. Tai sud\u0117tingas i\u0161likimo mechanizmas, padedantis atlaikyti drusk\u0105, kaitri\u0105 saul\u0119 ir temperat\u016bros svyravimus\u201c, \u2013 sak\u0117 Ivanas Rusevas.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 ai\u0161kinimu, pagrindinis variklis yra apsauginiai pigmentai, kuriuos augalas ima gaminti patirdamas stres\u0105. Kai vyrauja chlorofilas, solir\u0117\u017eis atrodo \u017ealias, ta\u010diau did\u0117jant stresui l\u0105stel\u0117se kaupiasi raudoni pigmentai, kurie veikia kaip antioksidantai ir suma\u017eina saul\u0117s spinduliuot\u0117s \u017eal\u0105.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173 yra druskos koncentracija dirvo\u017eemyje, kuri liman\u0173 pakrant\u0117se gali skirtis net keli\u0173 centimetr\u0173 atstumu. Ten, kur vanduo grei\u010diau i\u0161garuoja ir dirva labiau pers\u016bdr\u0117ja, augalai parausta anks\u010diau, o dr\u0117gnesn\u0117se vietose ilgiau i\u0161lieka \u017ealsvi ar rausvi.<\/p>\n
Spalv\u0173 mozaik\u0105 sustiprina ir pavasarin\u0117 saul\u0117: ry\u0161ki \u0161viesa kartu su naktiniais atv\u0117simais ar staigiais temperat\u016bros \u0161uoliais gali slopinti chlorofilo gamyb\u0105. Tokiu metu augalas pereina prie intensyvesn\u0117s pigment\u0173 sintez\u0117s, nes tai padeda apsaugoti fotosintez\u0117s procesus.<\/p>\n
Dar vienas paai\u0161kinimas susij\u0119s su solir\u0117\u017eio sandara: tai sukulentinis augalas, kaupiantis vanden\u012f l\u0105stel\u0117se. Sugerdamas drusking\u0105 vanden\u012f jis druskas \u201eu\u017erakina\u201c vidin\u0117se ertm\u0117se, o pasiekus kritin\u0119 rib\u0105 suveikia biocheminiai signalai, skatinantys raudon\u0173 pigment\u0173 gamyb\u0105.<\/p>\n
Tokie drusking\u0173 piev\u0173 kilimai yra svarbus indikatorius, rodantis, kaip kinta pakran\u010di\u0173 vandens re\u017eimas ir dirvo\u017eemio druskingumas. Skirtingos solir\u0117\u017eio spalvos da\u017enai rei\u0161kia nevienodas s\u0105lygas net toje pa\u010dioje teritorijoje, tod\u0117l steb\u0117jimai gali b\u016bti naudingi vertinant buveini\u0173 b\u016bkl\u0119.<\/p>\n
T\u016bzl\u0173 liman\u0173 apylink\u0117s laikomos viena vertingiausi\u0173 Juodosios j\u016bros \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 pakrant\u0117s gamtini\u0173 zon\u0173. \u010cia susitinka lag\u016bn\u0173, drusking\u0173 piev\u0173 ir seklum\u0173 buvein\u0117s, kurios svarbios tiek augalams, tiek migruojantiems ir perintiems pauk\u0161\u010diams.<\/p>\n
Nors intensyviausias solir\u0117\u017eio paraudimas da\u017eniausiai siejamas su vasaros pabaiga ir rudeniu, specialistai pabr\u0117\u017eia, kad spalv\u0173 poky\u010dius galima pasteb\u0117ti jau pavasar\u012f. Tam pakanka keli\u0173 dien\u0173 stipresn\u0117s saul\u0117s, sausesnio laikotarpio ir didesn\u0117s druskos koncentracijos pavir\u0161iniuose dirvos sluoksniuose.<\/p>\n
Tod\u0117l net ankstyvuoju sezonu lankytojai gali pamatyti \u017eali\u0173, ro\u017eini\u0173 ir raudon\u0173 plot\u0173 kontrastus. Tokia \u201egyva\u201c spalv\u0173 kaita yra ne tik \u012fsp\u016bdingas vaizdas, bet ir ai\u0161kus signalas, kaip augalai prisitaiko prie ekstremali\u0173 pakran\u010di\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Odesos srities T\u016bzl\u0173 limanuose u\u017efiksuotas europinis solir\u0117\u017eis kei\u010dia spalv\u0105 nuo \u017ealios iki raudonos d\u0117l druskos, saul\u0117s ir temperat\u016bros streso.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[3290,37188,101,37187,147,37186,6199],"miestas":[],"class_list":["post-48049","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-antocianinai","tag-druskingos-pievos","tag-ekologija","tag-halofitai","tag-odesos-sritis","tag-salicornia-europaea","tag-tuzlu-limanai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48049","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48049"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48049\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48049"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48049"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48049"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=48049"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}