De\u0161imtme\u010dius manyta, kad \u017dem\u0117s sandara gana ai\u0161ki: pluta, mantija, skystas i\u0161orinis branduolys ir kietas vidinis branduolys. Ta\u010diau nauja analiz\u0117 rodo, kad i\u0161orinis branduolys gali b\u016bti sud\u0117tingesnis, nei iki \u0161iol \u012fsivaizduota, o jo viduje vyksta dinami\u0161ki poky\u010diai.<\/p>\n
Naujausi\u0105 \u012f\u017evalg\u0105 mokslininkams suteik\u0117 netik\u0117tas duomen\u0173 \u0161altinis \u2013 po\u017eeminiai branduoliniai bandymai, vykdyti XX am\u017eiaus pabaigoje. Tokie sprogimai sukuria galingas seismines bangas, kurios, keliaudamos per \u017dem\u0117s gelmes, leid\u017eia itin tiksliai matuoti, kaip skirtingos med\u017eiagos jas praleid\u017eia ar atspindi.<\/p>\n
Geofizik\u0117 Ying Zhou i\u0161 Virginia Tech i\u0161nagrin\u0117jo seismini\u0173 bang\u0173 \u012fra\u0161us, susijusius su po\u017eeminiais bandymais Mururoa atole Pranc\u016bzijos Polinezijoje, vykusiais 1977\u20131995 metais. Bangas fiksavo seismin\u0117 stotis Kazachstane, tod\u0117l buvo galima palyginti pakartotinius, pana\u0161aus mar\u0161ruto signalus.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117, kad bang\u0173 kelion\u0117s laikas per i\u0161orin\u012f branduol\u012f skirtingais metais kito: kai kuriais laikotarpiais jos atkeliaudavo ma\u017edaug 0,1 sekund\u0117s grei\u010diau, v\u0117liau \u2013 iki 0,2 sekund\u0117s l\u0117\u010diau. Nors pokytis atrodo menkas, bangoms, \u012fveikian\u010dioms t\u016bkstan\u010dius kilometr\u0173, tokie skirtumai laikomi reik\u0161mingais ir rodo kintan\u010dias s\u0105lygas skystame metalo sluoksnyje.<\/p>\n
Tyrime taip pat apra\u0161ytas anks\u010diau ai\u0161kiai nei\u0161skirtas seismini\u0173 bang\u0173 tipas, pavadintas PKrKP. Skirtingai nei geriau \u017einomi signalai, atspindintys nuo vidinio branduolio ribos, \u0161is signalas, pagal interpretacij\u0105, atspindi i\u0161orinio branduolio viduje, tod\u0117l padeda tiksliau \u201eatskirti\u201c poky\u010dius b\u016btent \u0161iame sluoksnyje.<\/p>\n
Pagal skai\u010diavimus, stebimus kelion\u0117s laiko nukrypimus gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti didelio masto anomalija, kurios plotis vir\u0161yt\u0173 700 kilometr\u0173, o storis siekt\u0173 apie 100 kilometr\u0173. Tyr\u0117ja kelia hipotez\u0119, kad tai gali b\u016bti skystame i\u0161oriniame branduolyje pakibusi kietesn\u0117 med\u017eiaga, kuri juda ir kei\u010dia bang\u0173 sklidimo s\u0105lygas.<\/p>\n
I\u0161orinis branduolys laikomas pagrindiniu \u017dem\u0117s magnetinio lauko \u201evarikliu\u201c: gele\u017eies ir nikelio turtingo skys\u010dio jud\u0117jimas generuoja vadinam\u0105j\u012f geodinamo efekt\u0105. Jei i\u0161oriniame branduolyje i\u0161 ties\u0173 yra dideli\u0173, laike kintan\u010di\u0173 nevienalyti\u0161kumo zon\u0173, tai gali tur\u0117ti \u012ftakos, kaip formuojasi ir kinta magnetinis laukas.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad ankstesniuose bandymuose aptikti trumpesnio laikotarpio poky\u010dius da\u017enai trukd\u0117 neapibr\u0117\u017etumas d\u0117l \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 kilm\u0117s vietos ir skirting\u0173 j\u0173 \u201etrajektorij\u0173\u201c per planet\u0105. \u0160iuo atveju pakartotiniai bandymai pana\u0161ioje vietoje suteik\u0117 gerokai labiau kontroliuojam\u0105 signal\u0173 rinkin\u012f, leid\u017eiant\u012f tiksliau ie\u0161koti poky\u010di\u0173 per palyginti trump\u0105 laik\u0105.<\/p>\n
Nors branduoliniai bandymai paliko sunk\u0173 ekologin\u012f ir socialin\u012f p\u0117dsak\u0105, j\u0173 sukurti seisminiai \u012fra\u0161ai \u0161iandien tapo reta galimybe mokslininkams \u201epasiklausyti\u201c giliausi\u0173 \u017dem\u0117s proces\u0173. Tyrimo i\u0161vados dar bus tikrinamos ir lyginamos su kitais seismini\u0173 steb\u0117jim\u0173 duomenimis, ta\u010diau jos stiprina nuomon\u0119, kad i\u0161orinis branduolys n\u0117ra vienalytis skysto metalo sluoksnis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Po\u017eemini\u0173 branduolini\u0173 bandym\u0173 sukelti signalai atskleid\u0117, kad \u017dem\u0117s i\u0161orinis branduolys gali b\u016bti nevienalytis ir kintantis per kelerius metus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":48052,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[23093,37190,19853,32491,22261,34791],"miestas":[],"class_list":["post-48051","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-geofizika","tag-mururoa","tag-seismologija","tag-virginia-tech","tag-zemes-branduolys","tag-zemes-magnetinis-laukas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48051","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48051"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48051\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/48052"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48051"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48051"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48051"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=48051"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}