\u0160iandien Lenkijos kont\u016brai \u017eem\u0117lapyje atrodo savaime suprantami, ta\u010diau geologiniu masteliu tai tik akimirka. Prie\u0161 de\u0161imtis ir \u0161imtus milijon\u0173 met\u0173 dabartin\u0117s up\u0117s, kalnai ir pakrant\u0117s buvo visai kitokie, o didel\u0119 teritorijos dal\u012f periodi\u0161kai deng\u0117 seklios j\u016bros.<\/p>\n
\u017dem\u0117s pluta \u0161ioje Europos dalyje nuolat kito d\u0117l tektonini\u0173 judesi\u0173 ir pasaulinio j\u016bros lygio svyravim\u0173. D\u0117l vadinam\u0173j\u0173 transgresij\u0173 j\u016bra \u012fsiver\u017edavo \u012f \u017eemyn\u0105, o regresij\u0173 metu traukdavosi, palikdama upi\u0173, delt\u0173, pelki\u0173 ar net dykum\u0173 formuotus nuogul\u0173 sluoksnius.<\/p>\n
Vienu ry\u0161kiausi\u0173 praeities liudytoj\u0173 laikomi \u0160ventojo Kry\u017eiaus kalnai, kuri\u0173 uolienose i\u0161lik\u0119 skirting\u0173 epoch\u0173 \u201e\u012fra\u0161ai\u201c. Triaso laikotarpiu, ma\u017edaug prie\u0161 240 milijon\u0173 met\u0173, \u010dia vyravo sausumos aplinkos, kur up\u0117s tek\u0117jo per pla\u010dias lygumas, o v\u0117jai vietomis supust\u0117 kopas.<\/p>\n
V\u0117liau \u012f region\u0105 sugr\u012f\u017eo j\u016bra, o sekliose jos vandenyse gyveno moliuskai, brachiopodai ir kiti bestuburiai. Pasikeitus s\u0105lygoms, j\u016bra v\u0117l trauk\u0117si, tod\u0117l viename regione persideng\u0117 ir sausumos, ir j\u016brin\u0117s kilm\u0117s nuogulos.<\/p>\n
Juros laikotarpiu \u0161i teritorija tapo dar \u012fvairesn\u0117: \u010dia egzistavo up\u0117s, e\u017eerai, pelk\u0117s, deltos ir pakran\u010di\u0173 zonos. Tokiose aplinkose susidar\u0117 s\u0105lygos i\u0161likti ne tik kaulams, bet ir p\u0117dsakams, kurie v\u0117liau sukiet\u0117jo ir i\u0161silaik\u0117 milijonus met\u0173.<\/p>\n
Tyrimai rodo, kad regione palikta \u012fvairi\u0173 dinozaur\u0173 grupi\u0173 p\u0117dsak\u0173, \u012fskaitant pl\u0117\u0161riuosius dvikojus teropodus ir did\u017eiuosius zauropodus. Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad p\u0117dsak\u0173 interpretacija reikalauja atsargumo, nes vien keli \u012fspaudai gali b\u016bti lengvai pervertinti.<\/p>\n
Ma\u017edaug prie\u0161 100 milijon\u0173 met\u0173 pasaulis buvo gerokai \u0161iltesnis nei dabar, o j\u016bros lygis buvo auk\u0161tesnis, tod\u0117l seklios j\u016bros u\u017eliejo dideles \u017eemyn\u0173 dalis. Tai paliet\u0117 ir dabartin\u0117s Lenkijos teritorij\u0105, ta\u010diau u\u017eliejimas nebuvo vienodas: j\u016briniai baseinai pl\u0117t\u0117si ir trauk\u0117si, sudarydami sal\u0173 bei sausumos lopin\u0117li\u0173 mozaik\u0105.<\/p>\n
Tokiose j\u016brose gyveno amonitai, belemnitai, dvigeld\u017eiai moliuskai, j\u016br\u0173 e\u017eiai ir kiti bestuburiai, taip pat \u017euvys, rykliai ir rajos. Aptinkami ir did\u017ei\u0173j\u0173 j\u016brini\u0173 ropli\u0173 p\u0117dsakai bei liekanos, tarp j\u0173 pleziozaurai, kurie tuo metu buvo vieni dominuojan\u010di\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173.<\/p>\n
Ypa\u010d \u012fdom\u016bs radiniai siejami su vietov\u0117mis prie Vyslos, kur uolienose i\u0161lik\u0119 j\u016brinio pasaulio fragmentai, \u012fskaitant \u017euv\u0173, rykli\u0173 ir raj\u0173 fosilijas. Tokie sluoksniai primena, kad dabartinis sausumos peiza\u017eas da\u017enai nieko nepasako apie tai, jog kadaise \u010dia buvo j\u016bros dugnas.<\/p>\n
Svarbu suprasti ir tai, kad \u0161iandieninis Baltijos j\u016bros baseinas geologi\u0161kai yra labai jaunas ir prad\u0117jo formuotis tik per paskutines ledynme\u010dio fazes prie\u0161 keliolika t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173. Lygiai taip pat dabartin\u0117s Karpat\u0173 kaln\u0173 strukt\u016bros susijusios su v\u0117lesniais tektoniniais procesais, tod\u0117l prie\u0161 100 milijon\u0173 met\u0173 nei Baltijos, nei \u0161i\u0173 kaln\u0173 dabartine forma dar nebuvo.<\/p>\n
V\u0117lyvojoje kreidoje, ma\u017edaug prie\u0161 70 milijon\u0173 met\u0173, Vidurio Europa primin\u0117 archipelag\u0105: \u0161alia sekli\u0173 j\u016br\u0173 driek\u0117si salos ir didesni sausumos plotai, kuriais gal\u0117jo klajoti dinozaurai. Ma\u017edaug prie\u0161 66 milijonus met\u0173 \u012fvyk\u0119s masinis i\u0161nykimas nutrauk\u0117 j\u0173 istorij\u0105, ta\u010diau regiono geologin\u0117 raida t\u0119s\u0117si.<\/p>\n
V\u0117lesniais laikotarpiais tektoniniai judesiai keit\u0117 baseinus ir k\u0117l\u0117 kalnus, o ledynme\u010diai daug kart\u0173 pertvark\u0117 \u0161iaurin\u0117s ir centrin\u0117s Europos reljef\u0105. B\u016btent ledynai did\u017ei\u0105ja dalimi suformavo \u0161iaurin\u0117s Lenkijos kra\u0161tovaizd\u012f, palikdami morenas, sm\u0117lio ir \u017evyro klodus bei riedulius.<\/p>\n
\u0160iandienos kra\u0161tovaizdis yra ilgos kaitos rezultatas: j\u016bros ateidavo ir pasitraukdavo, sausuma skeld\u0117jo, kilo ir dilo, o gyvyb\u0117 keit\u0117si nuo j\u016brini\u0173 bestuburi\u0173 iki dinozaur\u0173 dominavimo. Geologiniai procesai vyksta ir dabar, tik j\u0173 mastelis toks, kad kasdienyb\u0117je j\u0173 beveik nepastebime.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Lenkijos teritorija prie\u0161 100 mln. met\u0173 atrod\u0117 visai kitaip: seklios j\u016bros, sal\u0173 mozaika, fosilijos ir dinozaur\u0173 p\u0117dsakai uolienose.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":48134,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4076,11393,1525,874,11392,17418,465],"miestas":[],"class_list":["post-48133","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-baltijos-jura","tag-dinozaurai","tag-fosilijos","tag-geologija","tag-jura","tag-kreida","tag-lenkija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48133","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48133"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48133\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/48134"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48133"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48133"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48133"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=48133"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}