T\u016bkstan\u010dius kilometr\u0173 po m\u016bs\u0173 kojomis, ten, kur gyvyb\u0117s n\u0117ra, vyksta nuolatinis \u017dem\u0117s \u201espektaklis\u201c. Nors kasdienyb\u0117je kalnai ir \u017eemynai atrodo nekintami, geologiniu masteliu planeta yra dinami\u0161ka: jos sluoksniai juda, deformuojasi ir persitvarko milijon\u0173 met\u0173 laikotarpiu. Naujausi geologiniai tyrimai atskleid\u0117, kas vyksta giliausiose mantijos srityse, visai prie ribos su skystuoju branduoliu, ir parod\u0117, kad ten vis dar \u201egyvena\u201c senovini\u0173 tektonini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 p\u0117dsakai.<\/p>\n
Did\u017eiausia intriga siejama su apatiniu mantijos sluoksniu \u2013 mil\u017eini\u0161ka uolien\u0173 mase, sudaran\u010dia did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f \u017dem\u0117s t\u016brio. Nors \u017eemyn\u0173 dreifas pavir\u0161iuje yra palyginti gerai i\u0161tirtas, procesai, vykstantys pa\u010diose giliausiose mantijos dalyse, iki \u0161iol buvo menkai suprantami. \u0160iuos klausimus nagrin\u0117ti \u0117m\u0117si Kalifornijos universiteto ir \u201eArizona State University\u201c mokslininkai, atlik\u0119 i\u0161skirtinio masto analiz\u0119.<\/p>\n
Tyr\u0117jai sutelk\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f zon\u0105 ma\u017edaug 2900 kilometr\u0173 gylyje \u2013 tiesiai vir\u0161 branduolio ir mantijos ribos. Komanda, vadovaujama Jonathano Wolfo, i\u0161analizavo mil\u017eini\u0161k\u0105 duomen\u0173 rinkin\u012f, apimant\u012f daugiau nei 16 milijon\u0173 seismogram\u0173, surinkt\u0173 i\u0161 24 duomen\u0173 centr\u0173 visame pasaulyje. Tokia imtis leido sudaryti beveik 75 proc. \u017eemiausios mantijos dalies vaizd\u0105 \u2013 gerokai tikslesn\u012f nei bet kada anks\u010diau.<\/p>\n
Pagrindinis raktas \u012f \u0161i\u0173 gelmi\u0173 supratim\u0105 \u2013 rei\u0161kinys, vadinamas seismine anizotropija. Jis rei\u0161kia, kad seismikos bangos (pavyzd\u017eiui, sukeltos \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173) uolienose sklinda nevienodu grei\u010diu priklausomai nuo krypties. Tai galima palyginti su va\u017eiavimu per lauk\u0105: lengviau jud\u0117ti i\u0161ilgai prov\u0117\u017e\u0173, o ne skersai j\u0173. \u017dem\u0117s gelm\u0117se tokias \u201eprov\u0117\u017eas\u201c sukuria mineral\u0173 deformacijos, atsirandan\u010dios d\u0117l mil\u017eini\u0161ko sl\u0117gio ir temperat\u016bros.<\/p>\n
Nors teoriniai modeliai jau seniai numat\u0117, kad apatin\u0117je mantijoje tur\u0117t\u0173 b\u016bti toki\u0173 anomalij\u0173, naujieji duomenys parod\u0117, jog anizotropija aptinkama net ma\u017edaug dviejuose tre\u010ddaliuose tirtos teritorijos. Tai itin svarbu, nes leid\u017eia netiesiogiai nustatyti med\u017eiagos jud\u0117jimo kryptis ten, kur joks tiesioginis matavimo prietaisas nepasiekia. Jonathanas Wolfas pabr\u0117\u017eia, kad jei deformacijas vir\u0161utin\u0117je mantijoje daugiausia lemia plok\u0161\u010di\u0173 jud\u0117jimas pavir\u0161iuje, tai mechanizmas, valdantis srautus pa\u010diame dugne, ilg\u0105 laik\u0105 buvo did\u017eioji m\u012fsl\u0117. Nauji rezultatai rodo, kad \u0161is procesas turi ai\u0161k\u0173 i\u0161orin\u012f \u201evarikl\u012f\u201c.<\/p>\n
Analiz\u0117 atskleid\u0117 ry\u0161ki\u0105 s\u0105saj\u0105: stipriausia anizotropija fiksuojama ten, kur geologai identifikuoja buvusias plok\u0161\u010di\u0173 susid\u016brimo ribas. Tokiose vietose subdukcijos metu tankesn\u0117s vandenynin\u0117s litosferos dalys buvo stumiamos gilyn \u012f planetos vid\u0173. Paai\u0161k\u0117jo, kad \u0161ios \u201eplok\u0161t\u0117s-vaiduokl\u0117s\u201c ne tiesiog i\u0161tirpsta ir pranyksta \u2013 jos gali nusileisti iki pat branduolio ir mantijos ribos.<\/p>\n
\u0160ie nugrimzd\u0119 litosferos blokai deformuoja aplinkin\u0119 med\u017eiag\u0105, kei\u010dia jos strukt\u016br\u0105 ir daro \u012ftak\u0105 globaliam \u0161ilumos apytakos re\u017eimui. Mantijos jud\u0117jimas da\u017enai lyginamas su lavos lempa: i\u0161 branduolio kylanti \u0161iluma kelia lengvesnes uolienas auk\u0161tyn, o v\u0117sesn\u0117s leid\u017eiasi \u017eemyn. Vis d\u0117lto tyrimas rodo, kad \u0161is konvekcinis ciklas yra gerokai sud\u0117tingesnis \u2013 j\u012f formuoja ne tik temperat\u016br\u0173 skirtumai, bet ir fizinis senovini\u0173 vandenynini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 \u201esvoris\u201c bei j\u0173 \u012fsiterpimas \u012f giliausius sluoksnius.<\/p>\n
Nors atradimai \u012fsp\u016bdingi, mokslininkai primena, kokios ribotos yra m\u016bs\u0173 tiesiogin\u0117s galimyb\u0117s pasiekti planetos vid\u0173. Giliausias \u017emogaus atliktas gr\u0119\u017einys \u2013 Kolos supergilusis gr\u0119\u017einys \u2013 siek\u0117 tik 12,26 kilometro. Lyginant su daugiau nei 6300 kilometr\u0173 \u017dem\u0117s spinduliu, tai t\u0117ra menkas \u012fbr\u0117\u017eimas. D\u0117l to did\u017eioji dalis \u017eini\u0173 apie \u017dem\u0117s gelmes vis dar remiasi nuotoliniais metodais, pirmiausia seismikos bang\u0173 analize.<\/p>\n
Geofizika, kaip teigia tyr\u0117jai, art\u0117ja prie naujo etapo: pa\u017eang\u016bs duomen\u0173 apdorojimo algoritmai ir pasaulinis jutikli\u0173 tinklas leid\u017eia \u017dem\u0119 matyti kaip vientis\u0105 sistem\u0105. Joje net ir nedidelis litosferos pokytis vandenyno dugne gali tur\u0117ti pasekmi\u0173 t\u016bkstan\u010diais kilometr\u0173 giliau \u2013 tik gerokai v\u0117liau, per milijonus met\u0173. Vienas ambicingiausi\u0173 tiksl\u0173, kur\u012f kelia tokie mokslininkai kaip Jonathanas Wolfas, \u2013 sudaryti i\u0161sami\u0105 pasaulini\u0173 sraut\u0173 mantijoje schem\u0105 ir taip geriau suprasti ilgalaik\u0119 \u017dem\u0117s evoliucij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
T\u016bkstan\u010dius kilometr\u0173 po m\u016bs\u0173 kojomis, ten, kur gyvyb\u0117s n\u0117ra, vyksta nuolatinis \u017dem\u0117s \u201espektaklis\u201c. Nors kasdienyb\u0117je kalnai ir \u017eemynai atrodo nekintami, geologiniu masteliu planeta yra dinami\u0161ka: jos sluoksniai juda, deformuojasi ir persitvarko milijon\u0173 met\u0173 laikotarpiu. Naujausi geologiniai tyrimai atskleid\u0117, kas vyksta giliausiose mantijos srityse, visai prie ribos su skystuoju branduoliu, ir parod\u0117, kad ten vis dar […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":4817,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-4816","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4816","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4816"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4816\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4817"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4816"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4816"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4816"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=4816"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}